Aš manau, kad kiekvienas gimtadienis kai ką pakeičia – žmogus auga, bręsta ar sensta.Man 30-ieji buvo didelių apmąstymų bei pokyčių metas, tam tikru išvadų darymas. Taip, be abejo, žmogus per vieną dieną nepradeda mąstyti, elgtis kitaip, bet viena diena ar kitąkart net akimirka gali labai daug ką pakeisti žmogaus gyvenime, tapti postūmiu dideliems pokyčiams.
– Liaudies išmintis tvirtina, kad žmogui visada tiek metų, kiek jis nori, kad sieloje būtų. Kiti ir penkiasdešimties sulaukę jaučiasi esantys pačioje jaunystėje.
Aš girdėjau, kad metų yra tiek, kiek žmogus jaučiasi. Aš šiuo metu jaučiuosi puikiai ir gaiviai (juokiasi).
– Jūs tikite likimu ir leidžiatės jo valdoma?
Likimu tikiu ir tikiu, kad žmogus gali bent trečdalį ar pusę likimo pakreipti į tą pusę, į kurią nori, savo valia ir gerais darbais. Svarbiausia eiti savo keliu ir iš jo neiškrypti. Bet kokių išklydimų pasekmes jaučiu labai stipriai ir skaudžiai. Manau, kad taip Aukščiausiasis siunčia savo ženklus, ir manau, kad suprantu, ką jis nori pasakyti...
– Bet tai tarsi nenoras rodyti valios stengiantis ką nors pakeisti, patobulinti. Ar tai nesikerta su jūsų noru viską daryti gerai ir daug reikalauti kaip iš kitų, taip ir iš savęs?
Jei aš nerodyčiau valios, patikėkite, man baigtųsi tikrai prastai... Nuolat tobulinu pirmiausia save, nes mano likimas toks, kad kuo aš daugiau parodau valios bei pastangų ir susikoncentruoju į savo Kelią, tuo daugiau Likimas man šypsosi. (Jaučiuosi kaip per išpažinti, – juokiasi.)
– Esate minėjusi, kad žavitės kabaretu ir miuziklu. Turite šios srities dievaičių, kuo norėtumėte sekti? Kas jums didžiausi autoritetai?
Manau, kad kabareto bei miuziklo didžiausios dievaites yra Liza Mineli bei Širlė Beisi, bet nepasakyčiau, kad aklai norėčiau jomis sekti. Artima savo vidiniu pasauliu yra Patricija Kas, dar Karla Bruni – patinka sodrūs, žemi, aksominiai balsai... Man patinka daugybė muzikos stilių, bet labiausiai galbūt norėčiau pabrėžti bliuzą, r&b – tai yra mano sielos muzika: klausausi Evos Kesidi, Alicijos Keis, be galo žaviuosi Areta Franklin.
– Šiemet Eurovizijos atrankoje nedalyvavote tik todėl, kad nesijautėte turinti ką parodyti, ar dėl to, kad dalyvauti tame renginyje jau tampa kvailo prestižo reikalu?
Nedalyvavau, nes „taupiausi“ „Iššūkio žvaigždėms“ projektui, norėjau jam gerai pasiruošti, be to, visai nejaučiau poreikio dalyvaut Eurovizijos atrankoje, jokio noro. Dalyvausiu tada, kai bus noras, gera daina, komanda bei išleistas bent vienas solinis albumas, bet kartoju – jei tik jausiu, kad man to reikia.
– Jūsų albumo įrašymo darbai juda į priekį?
Šiuo metu visiškai sustoję – esu absoliučiai atsidavusi projektui „Iššūkis žvaigždėms“, juk kiekvieną savaitę reikia paruošti dainą, kad skambėtų kaip duetas, susiderinti balsus, išmokti tekstą, sugalvoti šou idėją, režisūrinį sprendimą, kaip busim apsirengę ir t.t., ir repetuoti, repetuoti... Man kiekvienas šeštadienis – kaip Eurovizija (juokiasi)!
– Sakėte, kad tas albumas privalo būti geros kokybės. O gyvenimas?
Manau, kad viskas gyvenime turi būti geros kokybės, to ir siekiu.
– Jūsų ryški išvaizda tikrai traukia akį. Tai mėginimas paslėpti lengvai pažeidžiamą sielą ar antrojo jūsų „aš“ išraiška?
Klastingas klausimas (juokiasi). Reikėtų pasitikslint, ką jūs turite omenyje sakydama „ryški išvaizda“ – mano veidą, drabužius ar plaukus, ar kažką kita? Bet įtariu, kad turite omenyje plaukus. Tai turbūt ryškiausia detalė. Aš manau, kad kaip tik paryškinau, o ne paslėpiau savo tikrąją plauku spalvą. Manau, brunetės, persidažydamos blondinėmis, labiau apsimetinėja (juokiasi).
– Esate viena, bet ne vieniša. Vienatvė ir vienišumas juk skiriasi ar tai tik kitokios būties formos?
Hm. Manęs vienatvė tikrai nekankina, aš net kartais ją mėgstu – kiekvienam menininkui reikia vienatvės, erdvės, kad jis galėtų kurti. O su kuo bendrauti irgi turiu, nesu vieniša, kartais net sąmoningai renkuosi vienatvę – kai reikia susikaupti, pamastyti, pailsėti nuo šou pasaulio netikrumo, galbūt pasiruošti kūrybai.
– Viename interviu minėjote nemalonų dėmesį, irgi sukeliantį mintis apie vienumą. O kodėl nesimaskuojate kaip Maiklas Džeksonas – tada nebūtumėte tokia pastebima...
Tikrai nesijaučiu tokia populiari kaip Maiklas Džeksonas, galit būt ramūs. Na,labai juokingas ir keistas klausimas (juokiasi).
– Vadinasi, teks taikytis su gerbėjais ir paparacais. Ar vis dėlto manote, kad populiarumas galėtų kainuoti ir pigiau?
Už viską gyvenime reikia mokėti, o aš dar pigiai „prasisuku“ – nesijaučiu esanti be galo populiari.
– Vasarą ketinote surengti koncertinį turą. Kaip šie planai – konkretėja?
Apie savo planus geriau nepasakosiu – po to neišsipildo, tokiai jau keista taisyklė (juokiasi).
