Specializuotoje literatūroje patariama rinktis tik ankstyvąsias paprikos rūšis, kurios sėjamos vasario pabaigoje – kovo pradžioje. Tačiau kai kurie aistringi ir svarbiausia – kantrūs sodininkai, eksperimentuodami su sėklomis ir sėjos laiku, išbandę daugybę saldžiųjų paprikų rūšių ir hibridų (F1), sukūrė metodiką, padedančią šiltnamyje užauginti gana gausų šios kultūros derlių.

Dirvožemis ir sėklos

Saldžiosios paprikos auginamos tik daigais. Pagrindinė paslaptis, kaip užauginti tvirtus daigus miesto buto sąlygomis, – tai dirvožemis sėjai, kurio mišinį reikia pasiruošti dar iš rudens.

Dirvožemio mišinį turėtų sudaryti dvi dalys durpių, viena dalis velėnos ir viena dalis smėlio. Per žiemą mišinį geriausia laikyti lauke, kad įšaltų.

Likus 5-7 dienoms iki sėjos į dirvožemio mišinį reikia įberti 3-5 g amonio salietros, 20 g smulkinto superfosfato, 6 g kalio sulfato, 0,5 stiklinės medžio pelenų ir apie 500 g biohumuso. Prieš pat sėją dirvožemio mišinį taip pat reikėtų perlieti kalio permanganato tirpalu.

Prieš sėjamas saldžiosios paprikos sėklas reikia išberti ant popierinės servetėlės, apdoroti skystomis natūraliomis humusinėmis trąšomis ir palikti 14-16 valandų. Visiškai panardinti sėklų į trąšas negalima – sumažės jų daigumas.

Beje, geriausias, anot kai kurių sodininkų, laikas paprikoms sėti jau praėjo – tą esą būtinai reikėjo padaryti nuo vasario 5 iki 10 dienos. Daug kas turbūt nesutiks su tokiomis sėjos datomis. Iš tiesų sėti paprikas galima ir vėliau, bet tuomet geriau daiginti jas vandenyje – o tai jau reikalauja daugiau ir kruopštesnio darbo.

Daigų auginimas

Saldžiųjų paprikų daigai nepakenčia persodinimo, todėl sėklos po vieną ar dvi sėjamos į atskirus indelius (4x4 arba 6x6 cm). Dar kartą sudygusios sėklytės perkeliamos kartu su žemės gniutulu į 7-9 cm skersmens indelius.

Pasirodžius daigams, jiems reikia 14-21 parai užtikrinti 14 valandų šviesos (puikiai tiks energiją taupančios lempos).

Ankstyvojoje dygimo stadijoje paprikoms reikia itin daug šilumos, tad jų negalima statyti pernelyg arti lango stiklo – geriau ant stalo netoli lango, ir būtina saugoti nuo pražūtingų skersvėjų.