Kaip dažniausiai vidinei butų apdailai naudojamos medžiagos vertinamos poveikio žmogaus sveikatai požiūriu?
Netinkamai naudojamos medžiagos gali sukelti trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį sveikatai. Trumpalaikis poveikis dažniausiai pasireiškia galvos skausmais, nerviniu dirglumu, akių ašarojimu, odos perštėjimu, viršutinių kvėpavimo takų dirginimu ir pan. Pakeitus aplinką ar baigus remonto darbus, paprastai šie požymiai dingsta.
Kur kas pavojingesnis ilgalaikis kenksmingų apdailos medžiagų poveikis sveikatai – silpsta imuninė sistema, vystosi onkologinės ligos, galimi nervų sistemos pažeidimai. Labiausiai pažeidžiamos žmonių grupės – mažamečiai vaikai ir pagyvenę bei ligoti žmonės, kadangi jie daugiausia laiko praleidžia buityje, o jų imunitetas jautriausias.
Kokios medžiagos kenkia labiausiai?
Kasmet ar net dažniau atsiranda vis naujų butų apdailai naudojama medžiagų, kurių bent jau ilgalaikis poveikis sveikatai nėra pakankamai ištirtas. Dažniausiai, kaip rizikingos sveikatai, įvardijamos formaldehidinės ir epoksidinės dervos, klijai, lakai, sintetinės, ypač minkštos, grindų dangos, presuotos – klijuotos drožlių plokštės, įvairios polimerinės apdailos medžiagos.
O pagrindinės medžiagos, kurių kenksmingumas sveikatai jau įrodytas – tai formaldehidas, radonas, švinas ir, dėl netinkamo patalpų mikroklimato, kurį lemia ir apdailai panaudotos medžiagos, atsiradęs pelėsis (grybas). Neigiamas poveikis sveikatai pasireiškia ir dėl polimerinių medžiagų susidarančio elektrostatinio lauko.
Kadangi įsirengti butą tik iš ekologinių medžiagų praktiškai neįmanoma, tai būtina sutelkti visas pastangas ir įsirengti efektyvią ventiliacijos sistemą bei nepamiršti reguliariai vėdinti patalpas ir natūraliu būdu. Kokybiškas patalpų vėdinimas prilygsta dezinfekavimo efektui.
Įsigijus nelegalius, nesertifikuotus gaminius (dažus apdailai, plastikines apdailos detales ir pan.), rizikuojama dėl galimo švino junginių poveikio sveikatai. Švino junginiai dažniausiai į organizmą patenka su dulkėmis. Tai kancerogeninės medžiagos (galinčios sukelti vėžį), be to, švino junginiai priskiriami toksiškų medžiagų sąrašui, gali pakenkti negimusiam vaisiui.
Yra užregistruota atvejų, kai švinu žmonės apsinuodijo nuo paveikslų, tapytų dažais su švinu, bei dėl to, kad lauko apdailai skirtas dailylentes panaudojo vidaus apdailai. Todėl nereikėtų savo gyvenamojo būsto paversti muziejumi su be saiko paveikslais nukabinėtomis sienomis. O senų paveikslų geriau nekabinti ten, kur praleidžiama daugiausia laiko – miegamuosiuose, vaikų kambariuose ir t. t.
Netinkamai, ne pagal paskirtį panaudotos apdailos medžiagos neleidžia būstui „kvėpuoti“, formuojasi palankios sąlygos pelėsiui atsirasti. Ilgą laiką nenaikinamas pelėsis nuodija aplinką, žmogų pradeda kankinti alerginė sloga, kosulys, dusulys, patogeniniai mikroorganizmai gali išprovokuoti sunkiai medikamentais įveikiamą pneumoniją. Todėl labai svarbu laiku pastebėti gyvenamosiose patalpose atsiradusį pelėsį ir nedelsiant jį panaikinti.
Dar vienas gana dažnai ignoruojamas veiksnys, atsirandantis buityje panaudojus daug polimerinių apdailos detalių, sintetinės grindų dangos, – tai elektrostatinis laukas. Tai gana stiprus faktorius, didinantis alergijos riziką – organizmo gleivinės įelektrintoms dalelėms tampa lyg įžemintojas, atsiranda alerginės odos reakcijos, dažniausiai veido, rankų srityje, kamuoja alerginė sloga, peršti akis, nosiaryklę.
Nuo ko ir kada prasideda alerginės reakcijos?
Dažniausiai ir greičiausiai alergija pasireiškia turintiems paveldimą polinkį žmonėms. Labai skirtinga gali būti ir trukmė, per kurią pasireiškia alergija į vieną ar kitą alergeną – vieniems žmonėms tai gali trukti keletą metų, o kitiems pasireiškia staigi alerginė reakcija.
Kai kuriems žmonėms kartais pasireiškia trumpos epizodinės alerginės reakcijos, kitiems organizmas stipriai ir ilgam pasidaro jautrus. Todėl alergenų gyvenamosiose patalpose būtina kiek įmanoma vengti – nenaudoti polimerinių gaminių, ypač sintetinės minkštos grindų dangos (tai dulkių – alergenų talpyklos), pasirūpinti kasdieniu drėgnu patalpų valymu, efektyvia ventiliacija. Bet kokiu atveju prisiminti, kad labai svarbu stiprinti organizmo imunitetą.
Kaip išvengti klaidų remontuojant namus?
Prieš pradedant remontą būtina pasirūpinti jautriausių bet kokiam aplinkos poveikiui: vaikų, kūdikio besilaukiančių moterų, pagyvenusių žmonių bei sergančiųjų lėtinėmis ligomis sveikata. Todėl geriausia remontuoti būstą, prieš tai susiradus laikiną buveinę.
Pagrindiniai rizikos veiksniai remonto metu – tai dulkės, triukšmas, dideli temperatūros svyravimai, pavojingų sveikatai medžiagų patekimas į aplinką, be to, reali traumų tikimybė. Todėl būtina naudoti bendras priemones, apsaugančias aplinką nuo remonto keliamos taršos: drėgnos užuolaidos, triukšmą mažinantys patiesalai. Remontuojant namus savarankiškai, būtina pasirūpinti ir respiratoriumi bei darbui skirta apranga.
Formaldehidas – tai kancerogeninė vėžį sukelianti medžiaga. Ji naudojama plastikinių gaminant apdailos medžiagas, baldus iš medžio plokščių bei kai kurias izoliacines medžiagas. Tai bespalvės dujos, skleidžiančios specifinį nemalonų kvapą. Nauji gaminiai, kurių sudėtyje yra formaldehido, jo garus bei specifinį nemalonų kvapą skleidžia net keletą metų.
Butuose, kur nepakankama ventiliacija, aukšta aplinkos temperatūra ir drėgnas oras, formaldehido koncentracija dar labiau padidėja. Tai gali sukelti akių gleivinės dirginimą bei dirginti viršutinius kvėpavimo takus. Susidarius ilgalaikio poveikio sąlygoms, atsiranda tikimybė išsivystyti onkologinėms ligoms.
Radonas – radioaktyvios inertinės dujos, kurių skilimo produktai, patekę giliai į kvėpavimo takus, gali išprovokuoti plaučių vėžio vystymąsi. Radono daugiausia yra grunte, tačiau net 21 proc. išsiskiria iš statybinių medžiagų. Efektyvus patalpų vėdinimas žalingą radono poveikį sumažina iki minimumo.
