Šliaužioti, reiškia, vystytis
Tačiau šiais laikais šliaužiojimas vertinamas tarsi nesvarbus veiksmas. Paprastai mamos gerai pamena, kada vaikas pirmą kartą atsisėdo, atsistojo, žengė pirmuosius žingsnius, bet kada nušliaužė pirmuosius metrus – vargu. Ir vaikiška pramonė visiškai palaiko nuostatą, kad išskirtinai svarbus būtent žmogučio mokėjimas stovėti vertikaliai – gaminama daugybė įvairiausių vaikštynių, maniežų.
Neretai mamos giriasi, jog jų vaikas peršoko šliaužiojimo stadiją ir iš karto ėmė žingsniuoti, tačiau tos įvadinės stadijos peršokimas vėliau gali lemti, kad vaikas blogai orientuosis erdvėje – neskirs kairės nuo dešinės, jo piešiniai bus iš atskirų dalių, o raidės atkakliai virs ne į reikiamą pusę.
Paaugęs mažylis primena mažą meškiuką, nes jis neįsirašo į erdvę ir nuolat už ko nors kliūva. Jam sunku įsisavinti erdvinius prielinksnius po, ant, už, prieš, virš ir panašiai, orientuotis pagal schemas-žemėlapius, net pačius paprasčiausius. Ko gero, viskas dėl to, kad šliaužiojimo periodas buvo taip sėkmingai, tėvų akimis, peršoktas.
Žymus ankstyvojo vystymosi apologetas Glenas Domanas sako, jog egzistuoja didelė priklausomybė tarp gebėjimo šliaužioti ir gebėjimo fokusuoti žvilgsnį į artimiausią tašką, savo rankas tuo atstumu, kuriuo skaitoma, rašoma, lipdoma, piešiama.
Kadangi neišsivysčiusios tautos gyvena būstuose be grindų ir jų vaikai neturi galimybės šliaužioti, neišsivysto jų artimasis regėjimas, o tai lemia rašto ir civilizacijos nebuvimą. Palyginti labai paprasta: imkime šiuolaikinius džiunglių aborigenus ir Egipto ar graikų civilizacijas. Net inkai turėjo pastatus su nuostabiai dekoruotomis grindimis, o jų civilizacijos atstovai gebėjo daryti kaukolės trepanavimo operacijas. Taigi paleisdami mažylį tyrinėti grindų jūs skatinate intelektualinį jo vystymąsi.
Šliaužiojimas – patogiausias kūdikiui būdas judėti pirmyn. Jis moko mažylį naudoti vieną kūno dalį, kad būtų išlaikyta pusiausvyra. O tai svarbus stimulas galvos smegenims vystytis. Tokie judesiai lemia smegenų pusrutulių sąveiką, nuo kurios priklauso judesių koordinacija bėgant, žaidžiant kamuoliu, laipiojant, rašant.
Beje, jei suaugęs žmogus pamėgins atsistoti keturpėsčias ir kiek paropoti, dažniausiai jis tai darys neteisingai. Vienu metu priekin dės kairę arba dešinę ranką ir koją, o ne priešingose pusėse esančias – taip kur kas paprasčiau išlaikyti pusiausvyrą. Kokia vis dėlto protinga gamta ir kūdikis, laisviausiai keliaujantis per kambario erdvę tokiu subalansuotu būdu.
Šliaužiojantis kūdikis įgauna judėjimo laisvę. Dabar jis galės pats tyrinėti pasaulį ir kur kas mažiau priklausys nuo mamos. Turėkite omenyje: kai šliaužiukas savarankiškai tyrinėja grindis ir aplinką, mama galop gauna daugiau laisvo laiko.
Ar galima išmokyti šliaužioti?
Žinoma. Jei septynių mėnesių mažylis atsisako šliaužti, pamėginkite jam truputį padėti. Tam egzistuoja specialūs pratimai. Tačiau prieš užsiimdami kūdikiu pasikonsultuokite su pediatru ar ortopedu. Jei neišsivystę vaiko raumenys ar susilpnėjęs raumenų jungiamasis aparatas, būtinas specialus gydymas ir masažas, taigi pernelyg atkaklios pastangos išmokyti mažąjį šliaužioti gali sukelti rimtas raiščių ir raumenų traumas.
Tačiau jei jokios patologijos nėra, jūsų veiksmai ir taktika turėtų būti maždaug tokie.
Padarykite erdvės šliaužioti. Vaikui, kuris ištisą dieną leidžia lovelėje ar manieže, tiesiog nėra kur pašliaužti.
Prieš perkeldami mažylį ant grindų paslėpkite visus smulkius daiktus, kuriuos galima pasiekti ir praryti, elektros laidus, polietileno paketus, net kambarinius augalus. Elektros lizdus užkiškite specialiais kištukais. Kitaip sakant, visa, kas pavojinga, turi būti nepasiekiama.
Kaip padaryti, kad pirmoji mažylio kelionė būtų kuo įdomesnė. Spintoje skirkite lentyną, nuo kurios kūdikis pats galės pasiimti žaislelių ar drabužių. Leiskite vaikui pažaisti su puodais ir dubenėliais virtuvėje, kai jūs gaminate valgyti. Arba priberkite į didelį dubenį žaislų–neapsakomas malonumas juos iš ten traukti ir vėl mesti atgal.
Padarykite taip, kad šliaužiojimas virstų būtinybe. Įsisavinti naują judėjimo būdą puikiausiai padės viliojantis žaisliukas (pageidautina muzikinis). Pradžioje padėkite jį tokiu atstumu nuo kūdikio, kad šiam tereikėtų tik vos vos pasistengti pasiekti. Pavyko? Jei ne, nepykite ant mažylio, pamėginkite dar kartą. Kaip galop jis pasieks žaislelį, pagirkite. Kitą kartą atstumą bus galima šiek tiek padidinti.
Neretai mažyliai pradeda šliaužioti kaip vikšreliai – gulėdami ant pilvo prisitraukia rankomis, tada pritraukia kojytes, vėliau jomis atsispiria ir taip įveikia kelis centimetrus. Tai normalu. Greit mažylis išmoks atsistoti keturiomis ir šliaužioti klasikiniu stiliumi.
Pasistenkite kuo mažiau naudotis maniežu bei vaikštyne ir suteikite mažyliui galimybę šliaužioti pačiam, tyrinėti buto erdvę. Kuo daugiau jis ją tyrinės, tuo smalsesnis užaugs.
Pavyzdys kartais veikia geriau nei bet kas kita. Jei neturite draugių, kurios augintų maždaug tokio pat amžiaus šliaužiojančius mažylius, pasinaudokite savo pačios įkvepiančiu pavyzdžiu – pašliaužiokite kartu su kūdikiu.
Šliaužiojimą stimuliuojantys pratimai
1. Paimkite mažylį už pažastų ir nueikite su juo iki stalo krašto. Ant jo pamažu pastatykite vieną per kelį sulenktą kojytę, po to kitą. Taip vaikas klūpės ant stalo krašto, jūs laikysite jį už pažastų. Atsargiai lenkite jį žemyn, skatindami atsiremti į stalą delnais. Dabar kūdikis stovi keturiomis. Palaikydami jį už pilvuko truputį pasiūbuokite tokioje padėtyje.
2. Vėl padėkite atsistoti mažyliui keturiomis ir pasiūbuokite, tik dabar laikykite jį už pilvuko ne ranka, o pakiškite susuktą vystyklą ar rankšluostį. Perkiškite audinio galus po pilvuku, abu kraštus suimkite ir švelniai pasupkite. Taip mažylis galės remtis rankutėmis ir net padaryti kelis žingsnelius į priekį.
3. Lygiai taip pat galite siūbuoti kūdikį ant savo kojos ar perpus sulenktos pagalvėlės, perrištos virve. Svarbiausia – leisti mažyliui pajusti, kas tai yra padėtis keturiomis.
Taigi šliaužiojimas – labai svarbus mažojo žmogučio vystymosi etapas, padedantis naujai suvokti pasaulį. Padėkite savo vaikui išmokti šliaužioti ir jis gaus didžiulį stimulą vystyti atraminę bei nervų sistemą.
