Panašių žeminančių patarlių ir posakių yra gausybė: "Visiška blondinė", „Moteris už vairo – tas pats, kaip beždžionė su granata“, „Višta ne paukštis, boba – ne žmogus“ ir, be abejo, dažniausiai vartojamas „Tipinė moteriška logika“, tariamas su neslepiamu susierzinimu balse.

Kaip mums reaguoti klausantis anekdotų apie kvailas blondines ir vyriškų pasvarstymų apie tai, kad moteris turi būti „plika, nėščia ir virtuvėje“? Kaip visa tai pabaigti?

Iš Adomo šonkaulio

Iš pradžių pabandysime suprasti, iš kur apskritai kojos dygsta. Dievas sukūrė žmogų (be jokios abejonės, vyrą) pagal savo atvaizdą, o iš jo šonkaulio sukūrė moterį. Tai jau yra svari priežastis vadinti moterį antrarūšiu sutvėrimu, rašo „Dobrije soveti“. Be to, Ieva sugebėjo užsitraukti Kūrėjo nemalonę, dėl ko iš rojaus buvo išvyta visa žmonija.

Matyt, už šią nuodėmę gražiosios lyties atstovės iki šių dienų turi kentėti...

Vėlesnė istorijos eiga tik laikėsi religinės dogmos apie tai, kad vyras yra pirmagimis ir pranašesnis. Moteriai visada buvo priskiriamas vaidmuo prie židinio ir prie lopšio. O vyrai tuo metu keitė pasaulio istoriją: kariavo, išradinėjo dviračius ir lėktuvus, kartais netgi kurdavo eiles toms, kurias buvo palikę prie židinių.

Per šimtmečius vyrai įsitikino, kad moterys yra sukurtos jų poreikiams tenkinti. Tiesa, tuomet atsirado feministės, kurios ėmė ir viską sugadino. Bet šimtmečius vystęsis suvokimas nėra taip lengvai išdildomas – berniukai nuo pat nuo gimimo būna įsitikinę, kad jie šiame pasaulyje yra svarbiausi.

Vyrui, gamtos suformuotam kaip gynėjui ir užkariautojui, nuolat reikia, kad būtų patvirtinama, stiprinama, pripažįstama jų padėtis. Dėl to rengiamos įvairiausios varžybos, kurių metu aiškinamasi kas yra stipriausias, greičiausias ar protingiausias. O kai greta nebūna lygiaverčio priešininko, vyrai savo dominavimą įrodinėja prieš tuos, kurios atrodo silpnesnės – prieš moteris.

Kur mūsų išmintis?

Postulatas apie nepaneigiamą vyrų pranašumą giliai įsirėžė ne tik vyrų smegenyse. Daugelis mūsų ir iš tiesų mano, kad esame kvailesnės, silpnesnės, stokojame savarankiškumo.

Išmintinga moteris niekada nedemonstruos vyrui, jog ji yra protingesnė. Juk ji žino, dėl ko vyras turi jausti esąs pranašesnis... Kodėl gi jam neatleidus mažos silpnybės?

Tiesa, išmintinga moteris nesitaikstys su šiomis silpnybėmis, juolab kad jos visai nėra nekenksmingos: piktnaudžiavimas juokeliais apie moterų sugebėjimus byloja, kad vyrai ne tokie jau ir stiprus, o greičiau silpnoki, jei jau jiems vienintelis būdas parodyti savo pranašumą – tai žeminti moteris.

Sudėtingiau būna, kai moterys nepasitiki savimi ir kenčia tokius įžeidinėjimus, nes ir pati su jais sutinka. Čia jau problemos priežastis yra ne vyras, o pati moteris. Jei ji nevertina savęs, tai ar verta stebėti, kad jos nevertina ir kiti? Štai tokiais atvejais galima taikstytis su nepagarbiais vyriškais juokeliais.

Kaip kovoti?

Pirma ir bene išmintingiausias būdas – diplomatija. Jums skaudu girdėti mylimojo įžeidžius juokelius? Pasakykite jam apie tai. Neįsižeiskite, nekelkite skandalų tiesiog ramiai ir santūriai reaguokite į abejotinos vertės humoro apraiškas: „Man tai nemalonu. Būk geras, daugiau taip nesakyk“.

Gali būti, kad šiuos žodžius teks pakartoti ne kartą ir ne du, bet jei jau vyras, su kuriuo tenka susidurti, nėra kvailas, tai galų gale jūsų prašymai pasieks tikslą.

Jei mylimasis viską kuo puikiausiai supranta, bet jis ir toliau užsispyrusiai bando jums įgnybti, pabandykite jam švelniai suduoti per lūpas ar gnybtelėti į nosį („Fui koks tu...“). Kartais veiksmas yra efektyvesnis už žodžius. Tiesa, toks elgesys įmanomas tik tuomet, jei vyras yra labai artimas.

Antras kovos metodas yra susijęs su maksimaliu naudos išgavimu kiekvienoje situacijoje. „Nemoku vairuoti automobilio? Puiku, tu veši mane namo“ arba „Visiškai nieko neišmanau kompiuteriuose? Tai gal suderinsi man visas programas?“.

O dar mes bijome tamsių skersgatvių, negalime dirbti sunkaus fizinio darbo, šokinėti per didžiules balas. Brangieji vyrai! Mes – trapūs sutvėrimai. Todėl rūpinkitės mumis ir saugokite nuo gyvenimo pavojų. Moterų galia yra jų silpnume, ar ne?

Trečias būdas tinkamas stoikėms. Kai vaikystėje berniukai jus tampė už kasyčių, ką patardavo mama? Nekreipti dėmesio. Jei auka nereaguoja į įžeidimus, tai kokia prasmė tai tęsti?

Tiesa, įžeidėją reikia ignoruoti su pasitikėjimo savimi jausmu: atseit, man visai nereikia įrodinėti, kad esu protinga, talentinga, apsišvietusi – tai ir taip akivaizdu.

Pasitikėdama savimi vyrui atrodysite stipria priešininke. Noras su jumis grumtis greičiausiai pranyks savaime. Ir jokiu būdu nebandykite įrodyti vyrui, kad jis neteisus! Juk jūs žinote, kad jo juokeliais jau pagal nutylėjimą yra kvaili. O štai jūsų bandymas garsiai apie tai pareikšti įžeidėjui bus lyg ženklas, kad būtent jis yra teisus.

Ir ketvirtasis būdas – tinkamas visai apleistiems atvejams. Jei vyras nuolat bando įrodyti savo pranašumą žemindamas jus, ir tai daro sąmoningai, grubiai, vadinasi, jis yra labai kompleksuotas ir tiesiog prastai išauklėtas. Pagailėkite nelaimėlio ir pasistenkite, kad jūsų keliai niekuomet nesusikirstų.

Pakeiskite santykius

Psichologų manymu, bet kokia situacija pati savaime yra neutrali, tačiau mes savo elgesiu suteikiame jai teigiamą arba neigiamą atspalvį.

Ar priimti vyrų pasisakymus skausmingai, ar vertinti juos kaip kvailas berniukiškas išdaigas – tai jau jūsų pasirinkimas. Šiandien, kai mes daugeliu atžvilgių esame jau pranašesnės už vyrus, juos galime tik užjausti.

Ypač tuos, kurie ėmėsi dvigubos gynybos bandydami grumtis ir su savo, ir su priešinga lytimi. Būkite jiems gailestingos. Juk ir stiprioji lytis turi nemažai trūkumų.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją