Ištakos – tolimajame Sibire
Dekupažas – tai piešinio, spaudinio perkėlimas ant norimo paviršiaus. Šiandien tam ypač populiaru naudoti ornamentais, piešiniais išmargintas popierines servetėles, taip pat specialius paveiksliukų trafaretus.
Dekupažui tinka ir iškarpos iš žurnalų ar spausdinti piešiniai. Šiuolaikinės naujovės vietoj popieriaus leidžia naudoti net audinį.
Kai kurių šaltinių teigimu, dekupažo ištakos nukelia į mūsų eros priešaušrį ir yra siejamos su archajiška Rytų Sibiro klajoklių tradicija įvairiomis figūromis puošti gentainių antkapius. Teigiama, kad šią praktiką ilgainiui perėmė kinai ir ją ištobulino – margaspalvėmis popieriaus iškarpomis būdavo madinga dekoruoti žibintus, dėžutes, įvairias kitas namų interjero detales.
Dekupažas Europoje suklestėjo XVII a. Šioje srityje ypač meistriški buvo Venecijos baldininkai. Šia technika susižavėjo ir diduomenė, tad dekupažu imta puošti ne tik baldus, bet ir duris, sienas, smulkius namų apyvokos daiktus.
Beribės galimybės
Pasak A. Drazdienės, šia technika galima dekoruoti beveik viską: pradedant stiklu, medžiu, keramika, oda ir baigiant audiniais ar popieriumi.
Ant specialiai paruošto paviršiaus piešinys turi būti prilipinamas itin kruopščiai, kad nesusidarytų raukšlių. Po to viskas padengiama keliais lako sluoksniais, kol nebematomi priklijuoto popieriaus kraštelio kontūrai. Ne veltui dekupažui būdinga, kad dekoruotas daiktas veikiau atrodo kaip ištapytas.
A. Drazdienės teigimu, taip išpuoštų daiktų paviršius pagal seną technologiją neretai būdavo lakuojamas net iki 30 kartų.
Šiandien siekiantiems perprasti visas dekupažo subtilybes skirtas ištisas profesionalių priemonių arsenalas. Be specialių piešinėlių, vienas svarbiausių darbo įrankių – itin tolygiai pasiskirstantys kremo konsistencijos klijai. Juos neretai bandoma pakeisti kiek pigesniu pakaitu – skiestu lipalu. Tačiau derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ši medžiaga ilgainiui linkusi gelsti.
Dekoruojant tokia technika neįmanoma išsiversti ir be paprasto ar sendinamojo lako, o neretai – ir be faktūrinių dažų.
Neįmanoma sustoti
„Nebūtina būti menininkui, kad pasidarytum originalų, išskirtinį daiktą. Reikia tik kūrinio idėjos ir darbui skirtų specialių priemonių. Bet kokiam dalykui perprasti būtina praktika, tačiau kai kuriems žmonėms užtenka ir vieno bandymo, kad galėtų imtis rimtesnių darbų“, – aiškino A. Drazdienė.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad Vakarų šalyse itin populiaria dekoravimo technika Lietuvoje aktyviau susidomėta tik pastaraisiais metais. A. Drazdienės manymu, žmonės ieško alternatyvos menkaverčiams masinės gamybos niekučiams, daugelis originalesnių daiktų siekia susikurti patys. O nesudėtinga ir įdomi dekoravimo technika tam ypač tinkama.
„Kita vertus, užuot žiūrėjus televizorių, tai yra puiki galimybė turiningai praleisti laiką. Dekoravimas – išties uždegantis dalykas, kai pradedi dirbti, nebegali sustoti“, – šypsojosi A. Drazdienė.
