Lietuvos architektų sąjunga (LAS) R. Paleko ARCH studijos pasiektą rezultatą pavadino aukščiausiu, kokį mūsų architektūra pelnė nuo nepriklausomybės atgavimo laikų. Kiti pasiekimą vertina santūriau. Aišku viena – tai nauja injekcija, padėsianti kurti patikimos ir novatoriškos lietuviškos architektūros įvaizdį.
Sukūrė naują erdvę
Garsaus švedų architekto Gunnaro Asplundo kūrinys – viešosios Stokholmo bibliotekos kompleksas – lankytojams duris atvėrė 1928 metais. Švedai iki šiol labai vertina šį palikimą. Tačiau laikai pasikeitė – bibliotekai, kuri iš viso sukaupusi 2,1 milijono knygų ir 180 tūkst. medios įrašų, šiandien jau trūksta erdvės. Švedai nutarė skelbti tarptautinį bibliotekos plėtros konkursą, kuris sulaukė išskirtinio architektų dėmesio.
Konkurso dalyviams buvo pranešta, kad naujoji bibliotekos dalis su senąja turėtų nepriekaištingai susilieti ir vizualiai, ir funkciniu aspektu. Pagrindinės G. Asplundo bibliotekos dalies – rotondos – architektai net savo vizijose negalėjo paliesti. Jie taip pat turėjo išsaugoti šalia esančią kalvą.
R. Paleko ARCH studija (R. Palekas, A. Baldišiūtė, B. Puzonas, A. Palekienė, A. Brazauskaitė, M. Zemlickaitė, G. T. Gylytė, D. Karalius, L. Sužiedelytė, T. Jonauskis) taisyklių negriovė. Tiesa, švedų pamėgtąją kalvą pasiūlė kiek įpjauti.
„Mums nesinorėjo griauti paties G. Asplundo projektuotų bibliotekos priestatų, kuriuos didelė dalis konkurso dalyvių sulygino su žeme. Galbūt tie pastatai ir nėra kuo nors ypatingi, bet tai – Stokholmo savastis, tarsi įaugusi švedams į kraują.
Todėl panaudojome šalia bibliotekos esančią kalvą – ją įpjovėme ir tokiu būdu naująjį bibliotekos pastatą pakišome po reljefu“, – „Statybai ir architektūrai“ pasakojo architektas R. Palekas, vadovavęs projektą kūrusiai komandai.
R. Paleko ARCH studija pasiūlė pratęsti aikštės, esančios priešais senąjį bibliotekos pastatą, erdvę po stogu. Trikampis pjūvis kalvoje „įrėmintas“ stiklo konstrukcijomis. Žengiant gilyn į naująją biblioteką erdvė vis siaurėja, tačiau jaukumo suteikia visiškas skaidrumas – lankytojams atsiveria vaizdai į milžiniškas knygų lentynas, skaityklas. Matyti ir senoji rotonda.
Iš kalvoje glūdinčios bibliotekos požeminiu taku ar laiptais galima patekti į visus G. Asplundo projektuotus pastatus. Pjūvio suformuota briauna galima palypėti ir ant kalvos, kur Stokholmo gyventojai saulėtomis dienomis mėgsta ilsėtis.
Viešosios bibliotekos plėtros konkurso vertinimo komisija pažymėjo, kad lietuvių sukurtas „Pjūvis“ nepadarė žalos saugomai gamtinei-urbanistinei erdvei, darniai įsiliejo į kraštovaizdį. Taip pat R. Paleko ARCH studijos projektas įvardytas vientisu, jis išsiskyrė stipria idėja, suteikiančia bibliotekai naujų atspalvių.
Švari idėja
Stokholmo miesto savivaldybės ir Švedijos architektų sąjungos organizuotas konkursas, vykęs dviem etapais, R. Paleko architektų komandai suteikė nemažai adrenalino.
Visų pirma paskelbta, kad lietuviai iš daugiau nei 1000 dalyvių pateko tarp 6 stipriausiųjų. Vėliau paaiškėjo, kad iki viršūnės pritrūko. R. Paleko ARCH studijai, kaip ir suomių architektų komandai, buvo skirta 3-oji vieta. 2-osios vietos komisija nepaskyrė, o laurus nuskynė vokietės Heikės Hanados vadovaujamos komandos Laboratory of Art and Architecture projektas „Delphinium“.
Beje, Lietuvos architektai – vieninteliai atstovai iš Rytų Europos, prasibrovę tarp 6 geriausiųjų.
„Ar sužinoję rezultatus buvome nusivylę? Galbūt truputį – juk tiek nedaug trūko iki pirmosios vietos. Vis dėlto mums šis įvertinimas – didžiulis pasiekimas“, – dėstė R. Palekas.
Jis tikino, kad šiame konkurse dalyvauta tikrai ne dėl finansinių sumetimų – paprasčiausiai norėta išbandyti jėgas aukščiausiu lygiu. R. Palekas mano, jog šis konkursas įrodė, kad mūsų šalies kūrėjai nenusileidžia ir gilias architektūros tradicijas turinčių Europos valstybių atstovams.
„Virkauti, kad Lietuvos architektūra yra prasta, nėra pagrindo“, – „Statybai ir architektūrai“ teigė architektas Audrius Ambrasas. Jis taip pat dalyvavo G. Asplundo bibliotekos plėtros konkurse, tačiau tarp finalininkų nepateko. A. Ambrasas kolegų iš R. Paleko ARCH studijos darbą įsiminė jau per pirmąjį konkurso etapą.
„Iš karto susidariau teigiamą įspūdį. Buvo pasiūlyta švari idėja – nujaučiau, kad projektas neliks nepastebėtas“, – teigė pašnekovas.
Architektas A. Ambrasas aukštą kolegų įvertinimą pakomentavo šitaip: „Vadinti tai laimėjimu galbūt ir negalima, čia juk ne sportas. Tačiau šis įvykis yra labai reikšmingas Lietuvos architektūrai“.
Pokalbio atmosfera
Vokiečių architektės Heikės Hanados suburtos komandos Laboratory of Art and Architecture projektas „Delphinium“, anot vertintojų komisijos, tarsi pakylėjo senąjį G. Asplundo bibliotekos pastatą. Įgyvendinant vokiečių projektą, trys senieji bibliotekos priestatai bus nugriauti.
Vietoj jų išdygs baltas stiklinis pastatas, kuris, besijungdamas su rotonda, kiek primena podiumą. Vakarais naujas statinys bus apšviečiamas ir turėtų sukurti jaukią pokalbio atmosferą. Naujojo projekto vertintojai ypač atsižvelgė į projekto ekonominį pagrįstumą.
Architektas R. Palekas mano, kad vokiečių pasiūlytos idėjos įgyvendinimas, ko gera, kainuos pigiau, nei mūsiškis.
Švedijos vyriausybė bibliotekos plėtros projektui pažadėjo skirti iki 295 milijonų litų.
