Virš stalo – sodas


Tautinės kultūros centre jau senokai kvepia Kalėdomis: viršutinė langų dalis papuošta karpytomis balto popieriaus užuolaidėlėmis, languose – popierinės snaigės ir vitražai, o ant eglišakėmis padabintų palangių tupi angelai. Iš tolo žvilgsnį traukia į molinius ąsočius pamerktos skirtingų augalų – putino, šermukšnio ir šaltalankio šakos su uogomis.

Anot čia dirbančios tautodailininkės Eglės Dvarionaitės-Vindašienės, tokios spalvingos šakos ne tik puošia kambarį, bet ir gali atstoti šventinę eglutę. Šalia gali būti paskleista šiaudų ar šieno, pakulų, paberta akmenėlių, uogų.

Tautinės kultūros centre virš stalų kabo šiaudiniai sodai, kuriuos dzūkai vadina reketukais. Anot Eglės, sodas – tai modelis to, kaip lietuvis suvokia pasaulį. Jei neturime didelio šio lietuviško pasaulio modelio, galima iš mažų sodelių, vadinamų liktorėliais, suverti vieną.

Jei neturime nei didelio, nei mažo sodo, virš stalo derėtų pakabinti bent šiaudinį paukštelį, o pačioje palubėje – tradicinę šiaudinę žvaigždę.

Prarandamas ryšys su gamta

„Jei namie įprasta puošti eglutę, reikėtų pamėginti atgaivinti seną lietuvių tradiciją dabinti ją kūčiukų girliandomis, saldainiais, figūriniais kepiniais, rojaus obuoliukais, karpiniais ir šiaudinukais.

Tai labai patinka vaikams, o ypač tuomet, jei jie talkino mamai kepant figūrinius sausainėlius“, – įsitikinusi E. Dvarionaitė.

Šventinis stalas, anot tautodailininkės, tradiciškai turėtų būti užtiestas balta lino staltiese. Ant stalo turėtų stovėti ne raudonos, juodos ar blizgančios, o natūralaus vaško žvakės arba bent moliniame dubenėlyje su vandeniu deganti plaukiojanti ugnelė, kuri mums primintų kaskart vis labiau prarandamą ryšį su gamta.

Jei iš tiesų siekiama išlaikyti ryšį su gamta ir tautine kultūra, tai unikali galimybė iki Kalėdų išmokti karpybos ir popieriaus plastikos meno. Tautinės kultūros centre galima išmokti karpyti šventines užuolaidėles, angeliukus, vitražus, sveikinimo atvirukus ir laiškus.

Paraudonavę namai

Šventinę nuotaiką namuose kasmet pradedame kurti vis anksčiau, nei buvo įprasta. Šią tradiciją perėmėme iš Vakarų šalių. Tad namų interjeras paraudonuoja jau prieš adventą: ant palangių žydi puansetijos – Kalėdų rožės. Ant svetainės stalo, užtiesto raudona arba bent raudonais apvadais staltiese, žaliuoja advento vainikas su keturiomis laukimo savaites simbolizuojančiomis raudonomis žvakėmis.

Kaunietė Inga Repečkienė savo namus papuošė rankų darbo gaminiais, kuriais prekybos centruose neprekiaujama.

„Žaliaskarę eglutę pastatysime namie ant specialaus raudono kilimėlio, pasiūto iš lino. Ant kilimėlio bus galima padėti raudonus ir natūralaus lino spalvos maišelius su dovanėlėmis. Svetainės palubėje po medine sija pakabinau baltas ir raudonas eglutes, pasiūtas iš sintepono, snaiges, dovanoms skirtą kojinę, lininį zuikį, iš plonyčio lino pasiūtas dekoratyvias širdeles, kvepiančias levandomis.

Virtuvėje stalą jau uždengiau linine staltiese su raudonais plačiais apvadais“, – vardijo savo namų interjero pokyčius Inga.

Anot pašnekovės, keičiančios būsto vidų Kalėdų ir Velykų išvakarėse, šventinę nuotaiką itin sustiprina raudona laikinų portjerų spalva. Tik kalėdiniam laikotarpiui skirtos portjeros pasiūtos taip, kad jas labai lengva pakabinti ir nuimti. Šios, kaip ir daugybės kitų patrauklių idėjų autorė – žinoma Lietuvoje menininkė Jūratė Rekevičiūtė, kurianti ir salone „Jaukūs namai“.

Beje, kaunietė Neringa Paulauskaitė patobulino J. Rekevičiūtės sukurto lininio maišelio, skirto vyno buteliui, pritaikymą. Neringa prikimšo tą maišelį džiovintų žolynų ir pakabino savo kambaryje ant sienos.

Tik nuo mūsų pačių priklauso, kokį namų puošybos stilių pasirinksime: vakarietišką, liaudišką ar labai blizgantį, bet tikrai beveidį.