Vidurinėje Azijoje, Šiaurės Afrikoje ir Balkanų šalyse geriama ir ypač mėgstama turkiška kava. Nors mums ji žinoma kaip „turkiška kava“, graikai ją vadina „graikiška“, armėnai – „armėniška“, o Bosnijoje, Kroatijoje ir Serbijoje – tai tiesiog „kava“, tarsi jokių kitokių nė nebūtų. Apie šią turkišką kavą sakoma: „Kava turi būti juoda kaip pekla, stipri kaip mirtis ir saldi kaip meilė“.
Ruošiant tokią kavą dažniausia naudojamas varinis ar žalvarinis indas (vadinamas „jezve“ arba „ibrik“), nes iš šių metalų pagamintuose induose vanduo greičiausiai užverda. Kava turėtų būti vidutiniškai skrudinta, sumalta smulkiau nei įprasta kava.
Kai kurie kavos gurmanai sako, kad įprastinės kavamalės taip smulkiai nesumala, todėl geriausia naudoti turkišką kavos malūnėlį (daugeliui žinomą kaip turkišką pipirų malūnėlį). Beveik kiekvienas turkiškos kavos mėgėjas turi savų paslapčių, kaip virti kavą, kai kurie receptus tobulina visą gyvenimą.
Iš pradžių į indą reikia įdėti cukraus pagal skonį, įpilti vandens (maždaug iki indo kaklelio susiaurėjimo, bet ne daugiau) ir įberti kavos. Jokiu būdu nemaišykite. Viryklės karštis turėtų būti kuo mažesnis, nors kai kurių žinovų teigimu tinka ir vidutiniško kaitrumo.
Tik nesitraukite nuo viryklės! Jei vanduo pradeda kunkuliuoti, vadinasi, per mažai įdėjote kavos. Vanduo neturi užvirti, o jei jau taip nutiko, teks viską išpilti ir pradėti iš naujo. Kai skystis ims putoti ir puta pakils beveik iki indelio viršaus, nukelkite jį ir išmaišykite kavą. Tada vėl uždėkite indelį ant viryklės.
Darykite taip tris kartus, tik paskutinį kartą nemaišykite. Nukėlę indelį nuo viryklės kavą pilkite į puodelį. Ką daryti su putomis? Vieni jas mėgsta, kiti nelabai, tad elkitės savo nuožiūra: įdėkite jas šaukšteliu į puodelį ir mėgaukitės, arba tiesiog nepastebimai tą šaukštelį padėkite į kriauklę.
Turkiška kava geriama iš mažų puodelių, tiks ir espresso puodeliai. Įpylę palaukite, kol nusės nuosėdos. Atminkite, kad gerai paruoštos turkiškos kavos paslaptis – šaltas vanduo ir itin smulkiai malta kava. Kavą virti reikėtų ne mažiau kaip penkias minutes, o ar ilgai skanausite – priklauso tik nuo jūsų.
Prancūzų išradimas
Į puodelį įdėti porą šaukštelių kavos ir užpilti verdančiu vandeniu, paskui pagal skonį įdėti cukraus, įpilti pieno – gerai žinomas receptas, ar ne? Jeigu tokios kavos pasiūlysite besisvečiuojančiam užsieniečiui, jis greičiausiai pamanys, kad paviršiuje plūduriuojančios nuosėdos – itin egzotiškas lietuvių kavos gėrimo paprotys.
Neskubėkite ieškoti kavos aparato. Toks įrenginys galbūt ir naudingas tiems, kurie mėgsta greitį ir patogumą, tačiau tikrieji kavos vertintojai kiek skeptiškai žvelgia į šį technikos išradimą, teigdami, kad eterinės medžiagos, lemiančios kavos aromatą ir skonį, sulaikomos filtre, todėl išvarvėjęs skystis – tėra kavos gėrimas, o ne kava.
Norintys mėgautis tikros kavos skoniu ir aromatu, bet nemėgstantys puodelio dugną centimetro sluoksniu nuklojusių nuosėdų, naudoja nuspaudžiamąjį prancūzišką kavinuką. 1850 m. Prancūzijoje išrastas įrenginys buvo pagamintas iš metalo. Po aštuoniasdešimt metų jį patobulino italai – naudojo ne tik metalą, bet ir stiklą. Šis variantas kiek pakitęs naudojamas ir šiandien, džiugindamas tuos, kurie mėgsta tiršto, stipraus skonio kavą.
Nuspaudžiamuoju kavinuku naudotis gana paprasta – įdėkite porą šaukštelių kavos, užpilkite verdančiu vandeniu, išmaišykite viską ilgakočiu šaukšteliu (kai kas tam naudoja ir metalinį peilį) ir uždenkite dangtelį. Palaukę 3–6 minutes metalinį sietelį nuspauskite žemyn – pro jį prasisunkia kava, o nuosėdos lieka apačioje.
Kava paruošta. Ją galima pilti į mėgstamą puodelį, tačiau gurmanai rekomenduoja porcelianinius puodelius – kavos skonis bus pats tikriausias. Šio kavos ruošimo būdo privalumas – jūs pats nustatote kavos stiprumą, nes pasirenkate pritraukimo laiką. Kava būna sumalta rupiau nei verdant turkišką kavą ar espresą, tačiau smulkios dalelės dažnai vis tiek prasiskverbia pro metalinį sietelį, tad kava būna tiršta, su nuosėdomis.
Rupesnei kavai reikia daugiau laiko, kad pritrauktų. Jei malate kavą patys, niekada nemalkite daugiau nei reikia. Vos sumalus kavos pupelę aromatiniai eteriai pasklinda ore ir po ilgėlesnio laiko išsivadėja. Tada ir skonis kitoks. Geriausia kavą laikyti švariame oro nepraleidžiančiame inde, sausoje, vėsioje ir tamsioje vietoje.
Nuspaudžiamąjį kavinuką galima naudoti ruošiant ir rafinuotesnius kavos gėrimus, pvz.: pakaitintą pieną (iki tokios temperatūros, kad būtų per karštas liesti) įpilkite į švarų kavinuką ir kelias minutes smarkiai plakite slankiojančiu sieteliu, kol pieno tūris padidės tris keturis kartus. Susidariusią pieno putą galite naudoti ruošdami kapučino ir balintą kavą.
Espresas namie
Sakoma, kad mažas espresso puodelis daro tiesiog stebuklus – keliuose kavos gurkšniuose slypi neįtikėtinai daug tonizuojančios energijos. Įdomu, kad espreso aparatą išrado prancūzai, o patobulino ir išpopuliarino vėlgi italai. Kai kas juokauja, kad italai tokie temperamentingi kaip tik dėl šios kavos poveikio. Ir visa tik dėl 50 kavos pupelių (maždaug tiek jų reikia vienam puodeliui espresso)!
Mes įpratę šią kavą (ar jos pagrindu ruošiamą kapučino, balintą, sluoksniuotąją) gerti kavinėje, nors visas pasaulis jau seniai šia kava mėgaujasi namuose. Kavinėse įrengto espresso aparato analogas, skirtas tik vienam ar dviem puodeliams vienu metu paruošti, gali suteikti malonumą ne tik gomuriui, bet ir akims papuošdamas virtuvę ar svečių kambarį.
Espresso aparatų rūšių yra daug: vienuose kava įpilama paspaudus mygtuką, kituose tebenaudojamas senas būdas – kava bėga spaudžiant svirtį ranka tarsi pumpuojant. Šios kavos ruošimas ir gėrimas tarsi savotiškas ritualas, kurį atliekant dera mėgautis kiekviena akimirka. Tokį aparatą drąsiai galite įtraukti į galimų dovanų sąrašą bet kokia proga žmogui, mokančiam mėgautis gyvenimu.
Greta espresso puodelio įprasta padėti stiklinę vandens. Manantys, kad tai tiesiog kūno sveikatą stiprinantis dalykas (gerti kuo daugiau vandens – labai svarbu), turėtų žinoti, jog iš tiesų tai skonį vertinančių gurmanų atradimas: espresso gurkšnis toks stiprus, kad antrojo gurkšnio nebejausite, tad būtina atgaivinti juslinius burnos receptorius gurkšneliu vandens.
Espresso puodeliai – dar vienas šios kavos gėrimo ritualo akcentas. Ne vienas espresso mėgėjas prisipažins, kad nejučiomis pradeda rinkti šios kavos puodelių kolekciją, o garsiausi indų dizaineriai vis kuria ir kuria naujus puodelius.
Espreso aparatu galite paruošti kapučino (espresso reikėtų pilti į didesnį puodelį, užpilti aparato garais pakaitintu karštu pienu su puta, pabarstyti šokolado drožlėmis ar cinamonu), balintą kavą (po lygiai espresso ir karšto pieno, kuris užpiltas ant kavos virsta švelnių putų sluoksniu), o iš espresso ir šalto pieno – italų mėgstamą sluoksniuotąją kavą. Jei norite šiek tiek egzotikos, pasigaminkite meksikietišką balintą kavą. Tam reikės migdolų, kokosų, bananų ir cinamono sirupų – po šlakelį įpilkite į puodelį, užpilkite espresso, karštu pienu su puta ir pabarstykite šokoladu.
Ypatinga kava rudeniškam orui
Sudėtis:
* nesmulkinti gvazdikėliai,
* cinamono lazdelės,
* nesmulkinti kardamonai,
* rudasis cukrus,
* plakta grietinėlė,
* šokolado ir cinamono drožlės,
* kava.
Gaminimas
Užplikykite kiek stipresnės nei įprastai jūsų mėgstamos rūšies kavos. Į mažą puodelį įpilkite 0,5 stiklinės vandens, įdėkite 4–7 gvazdikėlius, 1,5 centimentro ilgio sulaužytos cinamono lazdelės, 4–7 kardamonų sėklas ir 1–3 arbatinius šaukštelius cukraus. Kai vanduo užvirs, viską kaitinkite 3–4 minutes.
Sumaišykite kavą ir prieskonių mišinį, supilkite į puodelius, ant viršaus uždėkite plaktos grietinėlės, pabarstykite šokoladu ir cinamonu. Galima įsidėti daugiau cukraus. Jei tokią kavą gersite vakare, palepinkite save ir taurele likerio „Mozart“.
Skanaus!
