Tai tik dabar atrodo, kad kelias į pripažinimą buvo tiesus. Taigi, vos pradėjusiai dirbti dizaino studijoje „Contraforma“, Neringai buvo patikėta sukurti aksesuarą interjerui iš skardos naudojant perforavimo lazeriu technologiją.
Tai buvo iššūkis – neįprasta medžiaga, nauja, neišbandyta technika. Todėl darbą teko pradėti nuo pažinties su kelio ženklų iš skardos gamintojais, – kas geriau už juos išmano šios medžiagos prijaukinimo paslaptis? Jie ir padėjo jaunai dizainerei perprasti technologines subtilybes.
Vos pajutusi, kad skarda jos klauso, Neringa ėmė svarstyti, ar nesukūrus kokio didesnio daikto. Įsidrąsinusi su pirmaisiais eskizais nuėjo pas „Contraformos“ vadovus ir sulaukė paskatinimo dirbti toliau. Jie pritarė, kad galutinis kūrybos rezultatas būtų nebe aksesuaras, o baldas – stalelis.
Užduotis buvo nelengva: baldas turėjo būti iš vientiso skardos lakšto. Skardos plotį, storį reikėjo suderinti su lazerio pjovimo keliu, o jis, deja, ribotas. Dizainerė dar užsisipyrė, kad stalelis turi būti nudažytas dviem spalvomis, nors tuomet milteliniu būdu buvo dažoma tik viena.
„Gimdėme ilgai ir sunkiai“, – sako ji. Ir stalelis „Romance“ pranoko lūkesčius, jis tapo dizainerės vizitine kortele, keliaujančia iš parodos į parodą.
„Iš tiesų teko ilgokai pasukti galvą, kaip apdirbti skardą – sušildyti, sušvelninti, kad ją būtų galima įsinešti į namus. Tada ir atsirado skardoje iškarpyti gėlių motyvai, panašūs į tuos, kuriais puošiami romantiški apatiniai drabužiai. Vėliau kilo mintis nupurkšti baldą dažais“, – sudėtingą kūrybinį procesą prisimena Neringa.
Vėliau stalelis transformavosi: sugalvota, kad jis turi būti kelių formų ir dydžių – mažas, aukštesnėmis kojelėmis, pailgas, kvadratinis, įvairių spalvų. Atsirado apšvietimas mažais šviestuvėliais iš apačios.
Parodoje „100% Design” sužavėti britai romantiškus staliukus pasirinko Londono klubo „Boujis“ interjerui. Pagal juos buvo specialiai sukurta ir tokiais pat gėlių motyvais dekoruota baro uždanga. „Romance“ ornamentas dominuoja ir Vilniuje esančio klubo „L‘Amour“ interjere.
Eksperimentai
Metalas dabar Neringai atrodo savas. Medis – irgi, kaip tikrai lietuvei. Per pusantrų metų stažuotėje Olandijoje, triūsdama dirbtuvėje „Mooi“, kurią įkūrė žymus olandų dizaineris Marcelis Wandersas, mergina perkando ir kitas medžiagas, pavyzdžiui, sužinojo, kaip daryti baldus iš linoleumo.
Kai dirbo su kitu garsiu olandų dizaineriu Vincentu De Rijku, dizainerė eksperimentavo su keramika, poliesteriu, poliuretanu, medžiu bei kitomis medžiagomis. Ir sėkmingai – net keliose parodose Olandijoje pelnė apdovanojimų.
Dabar dizainerė kuria interjerus, autorinius baldus. Neringa daugiausia dirba su metalu ir medžiu, nors, pavyzdžiui, pufui „Mint“ naudojo ir sintetinę medžiagą poliuretaną. Pasirinkimą lemia ne tik lietuvių pomėgis, kad medžiagos būtų tradicinės, įprastos, ilgaamžės, bet ir gamybos bazė. Įgyvendinti kokį nors projektą iš plastiko, ko gera, būtų sudėtinga.
Vis dėlto, sako pašnekovė, ir mūsų šalyje jau atsiranda tokių žmonių, kurie išdrįsta eksperimentuoti, nebijo rizikuoti. Pati Neringa įgyvendindama netradicinį užsakymą baldus mergaitės kambariui kūrė iš kalto metalo, o jos kolega virtuvės baldus privačiame name – iš surūdijusio metalo.
„Žmonės pradeda suprasti, kad autorinis dizainerio kūrinys – ar baldas, ar interjero dekoro detalė – bėgant laikui nepraranda vertės, kad į jį verta investuoti, – sako dizainerė. - Be to, jis padeda sukurti savitą, – originalų interjero stilių, kurio nenusipirksi parduotuvėje net įsigydamas brangiausią masinės gamybos sofą ar spintą.“
Ar lietuviai jaučia, kurlink pučia interjero mados vėjai? Dizainerės vertinimu, dabar – taip, nes ta pati kryptis vyrauja ne vienus metus: dekoratyvumas, šiltos spalvos, augaliniai motyvai, ornamentika. Ji lietuviams artimesnė ir priimtinesnė nei, pavyzdžiui, minimalizmas.
„Man gražu, kad žmonės nebebijo ryškesnių spalvų, ornamentų, tik svarbu per daug nenusisaldinti. Reikėtų išmokti derinti skandinavišką minimalizmą su dekoratyvumu, saikingai marginti, spalvinti“, – pataria Neringa.
Artimiausių kūrybinių planų dizainerė neišduoda. Šioks toks štilis? Tyla prieš audrą?
„Galbūt“, – paslaptingai nutyli Neringa. Tik prasitaria, kad yra pasinėrusi į ieškojimus. Tačiau kas gali pasakyti, gal kaip tik eilinė užduotis vėl taps netikėtu atradimu.
Lemtingas pasirinkimas
Neringa turėjo tapti juvelyre. Šią specialybę pasirinko, galima sakyti, atsitiktinai. Jai netrūko meninių polinkių, mėgo ir sugebėjo daug ką padaryti savo rankomis, nestigo kruopštumo, kantrybės. Todėl mergina įstojo į Kauno taikomosios dailės mokyklą studijuoti juvelyrikos. Tai buvo bene vienintelė vieta, kur galėjo kartu ir vidurinę mokyklą baigti, ir specialybę įgyti.
Tačiau po studijų darbo susirasti nesisekė – tuomet ši profesija neturėjo paklausos. Teko dairytis ko nors kito. Kauno aukštesniojoje statybos mokykloje kaip tik atsirado nauja specialybė – interjeras ir dizainas. Kas tas dizainas, Neringa nelabai suprato, bet skambėjo egzotiškai. Kai mokslai buvo baigti, ir apie dizainą jau šiek tiek daugiau nusimanė, nors tas supratimas vis dar skendėjo miglose. Draugas įkalbėjo tęsti studijas Vilniaus dailės akademijoje.
Neringa vėl svarstė: architektūra ar dizainas? Kadangi architektūra baugino dideliais masteliais, nusvėrė dizainas. Atėjo, išlaikė egzaminus ir įstojo, nors ir paskutinė. Tik gerokai vėliau sužinojo, kaip jai pasisekė, – tai buvo geidžiamiausia tų metų specialybė.
„Atrodo, kad ne aš pasirinkau dizainą, o jis mane“, – juokiasi mergina, dabar jau neįsivaizduojanti savęs darančios ką nors kita.
Gruodžio DEKO numeryje skaitykite:
Ugnies ir šalčio kokteilis. Patarimai, kaip per šventes papuošti savo namus — ir viduje, ir lauke. 1000 kičo veidų. Kičas yra blogis, kuris įsliūkina į mūsų namus apsimetęs gėriu. Kaip jį atpažinti?
Skarotasis simbolis. Per Kalėdas galima papuošti ne tik miško eglutę, bet ir išaugintą vazone ir netgi ne eglutę.
Su šeimos aura. Brito ir lietuvės namuose užburia ne tik šviesa ir erdvė, bet ir šeimininkų pomėgius ir šeimos istoriją atspindintis interjeras.
Angelų krikštamotė. Tarp Nemuno kilpų gyvenanti tautodailininkė teigia, kad angelus drožia moterys, o vyrai — velnius.
Kalėdų kvapai. Ką ant Kalėdų stalo deda skandinavai?
