Regis, tai buvo geriausios penkios dienos (nuo šeštadienio iki trečiadienio) Lietuvos futbolui po nepriklausomybės atkūrimo. Ant skanaus torto trūko žvakutės, kurią galėjo įsmeigti Prancūzijos futbolininkai. Bet pasaulio vicečempionai nebuvo linkę pagyvinti lietuvių šventės.
Kai prancūzai Kijeve išsiveržė į priekį 2:1, Tbilisio oro uoste, kur skrydžio į Vilnių laukė Lietuvos rinktinė ir aistruolių būrys, nuvilnijo audringi plojimai. Bet tolesnės naujienos nenudžiugino – Andrijus Ševčenka išlygino rezultatą, ir ukrainiečiai su 17 taškų išsaugojo ketvirtą poziciją. Lietuviams teko tenkintis penktąja vieta.
„Morališkai mes jaučiamės ketvirti“, – ir taip neblogą nuotaiką dar praskaidrino Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Liutauras Varanavičius.
Futbolininkus šildė ne vien moralinis pasitenkinimas – už dvi paskutines pergales LFF rinktinei skyrė daugiau kaip 0,5 milijono litų premiją.
Gynėjas jautėsi sutrikęs
„Per rungtynes su gruzinais antrąjį kėlinį vis žvilgtelėdavau į švieslentę – žiūriu, praėjo tik minutė... Visas atrankos ciklas ir sezonas buvo labai sunkūs. Ar liksime ketvirti, ar penkti, rezultatai neblogi, – dar nežinodamas Ukrainos ir Prancūzijos mačo rezultato sakė gynėjas Gediminas Paulauskas. – Kovojome, kiek leido jėgos, o tokioje grupėje surinkti 16 taškų yra tikrai geras rezultatas. Tikiuosi, savo gerbėjų nenuvylėme“.
Mūsų rinktinės gynėjas trečiadienio vakarą atsidūrė kontroversiškiausio įvykio Tbilisyje sūkuryje. Būtent po susidūrimo su tvirtu 25 metų Panevėžio „Ekrano“ gynėju maždaug 75 min. be gyvybės ženklų Lietuvos rinktinės baudos aikštelėje susmuko gruzinų saugas Davidas Siradzė.
„Tai buvo tiesiog žaidybinė situacija, abu šokome kovoti dėl aukšto kamuolio ir susitrenkėme galvomis. Buvau nusisukęs ir užpakaline galvos dalimi trenkiausi jam į smilkinį“, – prisiminė G. Paulauskas. Gynėjas prisipažino, kad atsitokėjus pirmos mintys buvo labai niūrios. „Jis gulėjo lyg negyvas, net šiurpuliukai nubėgo per nugarą, kad gali įvykti baisiausia. Nežinau, kaip reikėtų gyventi po viso to. Bet, ačiū Dievui, viskas baigėsi laimingai. Jau po kelių minučių gruzinas pradėjo judėti, supratau, kad nieko rimta neįvyko“, – pasakojo Lietuvos rinktinės gynėjas.
Sėkmės šypsniai
Rinktinės strategas Algimantas Liubinskas pasidžiaugė itin sėkminga atrankos ciklo pabaiga. Tiesa, strategas pripažino, kad paskutinėse rungtynėse rinktinei padėjo ir fortūna – ukrainiečiai ir gruzinai kartu sudėjus keturis kartus drebino Lietuvos vartų konstrukcijas.
„Sėkmė kažkada juk turi nusišypsoti. Šiame cikle buvo tokių rungtynių, kai fortūna nuo mūsų nusisukdavo.
Nemanyčiau, kad pagal žaidimą nusipelnėme pralaimėjimų namie italams ir prancūzams, rungtynėse su škotais taip pat galėjome pelnyti taškų, – vardijo A. Liubinskas. – Bet tada nepasisekė, o tuos taškus surinkome dabar. Vadinasi, jų nusipelnėme“.
Kalbėdamas apie paskutines rungtynes ir apie visą ciklą, rinktinės strategas pažymėjo, kad negali išskirti nė vieno žaidėjo. „Visi įdėjo savo indėlį. Pavyzdžiui, Edgaras Jankauskas šiandien žaidė „suraišiotas iš siūlelių“.
Didžiuojuosi visais savo žaidėjais ir jų pasiaukojimu. Niekas negali prikišti, kad ši rinktinė kuriose nors rungtynėse, net ir draugiškose, nekovojo iš visų jėgų“, – pabrėžė A. Liubinskas.
Sekmadienį – nauji burtai
Vertindamas atrankos ciklo rezultatus, LFF prezidentas L. Varanavičius pabrėžė, kad rinktinė verta tik gerų žodžių. „Pats žaidimas, noras ir komandos susitelkimas yra labai aukšto lygio, sakyčiau, kad rinktinė sužaidė geriau nei leidžia galimybės. Suprantame, kad tokioje grupėje užimti pirmas dvi vietas buvo praktiškai neįmanoma, todėl rinktinės pasirodymą vertiname gerai“, – kalbėjo L. Varanavičius.
Federacijos nuomonę lyg patvirtino ir labai ilgą sveikinimo kalbą lėktuve išrėžęs Rinktinių direktorius Robertas Tautkus.
Nors ciklas vos baigėsi, futbolininkai pradeda mąstyti apie naujus iššūkius. Šį sekmadienį bus ištraukti 2010 metų pasaulio čempionato atrankos burtai, o po Naujųjų metų LFF ketina apsispręsti dėl rinktinės trenerių kolektyvo.
„Pirmos oficialios varžybos laukia tik rugsėjį, tad laiko turime, nenorime daryti skubotų sprendimų. Yra tam tikrų minčių apie trenerių darbo struktūros kaitą, norisi jas apsvarstyti.
Visada kalbėjome, kad A. Liubinskas gali likti treneriu, bet jis turi apsispręsti, kokį vieną darbą nori dirbti“, – akcentavo L. Varanavičius.
A. Liubinskas, be rinktinės trenerio pareigų, dar dirba Vilniaus miesto kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėju. Trečiadienį prabilus apie ateitį, futbolo specialistas buvo lakoniškas: „Aš visada nusiteikęs optimistiškai“.
