Saulius Ignatavičius: Aš galėčiau pakomentuoti sociologinių tyrimų duomenis, kuriuos mes gavome, atlikę Automobilių kelių direkcijos užsakytą tyrimą. Šio tyrimo objektas buvo kaip tik šiuo metu direkcijos vykdomos švietėjiškos saugumo akcijos, socialinė reklama, kuri kaip tik nukreipta į eismo saugumo gerinimą. Mūsų tyrimo duomenimis, praktiškai 91 proc. respondentų pastebėjo žiniasklaidos priemonėse socialinę reklamą. Didžiausią įtaką turėjo radijo ir televizijos reklama. Kalbėti apie socialinės reklamos poveikį – sudėtingas dalykas, nes tai nėra greitalaikis efektas: juk reikalą turime su tam tikra elgsenos kultūra, kurią greitai pakeisti nelengva.
– Bet jūs sakote, kad nors aiškaus socialinės reklamos poveikio nematyti, vis dėlto žmonės ją įsimena.
Taip, įsimena. Mes ir tokį klausimą suformulavome, kiek žmonės prisimena socialinę reklamą, jau atlikdami patį veiksmą, t. y. sėsdami prie vairo ar vairuodami automobilį. Beveik 60 proc. respondentų sakė, kad jie prisimena ją, todėl tikėtina, kad pozityvų poveikį tokia reklama turi. Taip pat buvo prašyta respondentų įvertinti socialinės reklamos efektyvumą. Kad ji nėra efektyvi, pasakė absoliuti mažuma – 10 proc. – respondentų. Kad ji yra labai efektyvi, teigė 56 proc., o 34 proc. sakė, kad sunku pasakyti, nes priklauso dar ir nuo kitų faktų. Sakyti, kad tokia reklama yra nereikalinga, jokiu būdu negalima ir mano asmenine nuomone, ir tą liudija respondentų atsakymai.
– Vadinasi, socialinė reklama apie pilietišką baro darbuotojų elgesį taip pat būtų prasminga?
Manyčiau, kad taip. Pirmiausia ji atkreiptų dėmesį į pačią problemą, o kuo mes daugiau dėmesio į ją atkreipsime, tuo tai turės didesnį pozityvų poveikį.
Savaitraštis „Baltic Times“ rašo, kad drastiška situacija Baltijos valstybių keliuose reikalauja ir drastiškų sprendimų. Laikraštyje teigiama, kad galbūt Baltijos šalyse turėtų būti padidintas vairuotojų amžiaus cenzas. Tokias, regis, drastiškas priemones pateisintų išgelbėtos gyvybės, rašo savaitraštis. Vairuotojų amžiaus cenzo padidinimas iki 21 m. per pastarąsias keletą dienų Lietuvoje būtų išgelbėjęs mažiausiai 5 gyvybes. Ar susisiekimo ministras, Saugaus eismo komisijos pirmininkas Algirdas Butkevičius svarstytų tokią galimybę?
Algirdas Butkevičius: Aišku, visi pasiūlymai yra svarstomi, bet aš būčiau labiau linkęs prie tų siūlymų, kurie kai kuriose šalyse yra taikomi: kad nuo 18 iki 21 m. jaunas vairuotojas galėtų važinėti tik tam tikro galingumo variklį turinčiais automobiliais, pavyzdžiui, gal ne daugiau kaip iki 1400 kubinių centimetrų. Manau, kad jiems reikėtų išduoti laikinas teises, o po 2 m. jie turėtų iš naujo laikyti egzaminus. Tuos 2 m. jie galėtų būti savotiškai stebimi, kaip elgiasi gatvėse, vairuodami transporto priemonę. Jūsų minimas atvejis apie amžiaus cenzo didinimą irgi galėtų būti svarstomas, bet aš manau, kad Lietuvoje būtų sunku priimti tokią įstatymo pataisą.
– O kodėl sunku? Gal iš tiesų Lietuvoje reikia drastiškų priemonių?
Kad reikia drastiškų priemonių, aš visiškai sutinku. Gal net sodinti į kalėjimą. Bet matote, aš prisimenu – irgi pats jaunas buvau, stengiausi kuo greičiau išlaikyti teises, bet tuo metu irgi buvo savotiškas baimės jausmas, kad neviršytum saugaus greičio, nes keliuose daug kur buvo galima sutikti kelių milicijos darbuotojus, todėl buvo savotiška baimė, kad gatvėje elgtumeisi saugiai. Dabar, manau, kad per silpnai vykdoma priežiūra keliuose, todėl susidarė situacija, kai mes tiesiog jau užsiauginome kartą, kuri gatvėse elgiasi nesaugiai.
– Tai jeigu mes užauginome tokius žmones, gal mes ir atsakome už tokią situaciją? Gal mes dar suteikime jiems laiko suaugti, tapti atsakingais piliečiais ir tada suteikime jiems vairuotojo pažymėjimą?
Aišku, galima svarstyti šį klausimą.
„Ne vienas kelyje“ – per „Žinių radiją“ trečiadieniais 7.45 val., kartojama 18.30 val.
