Z. Baskienė pasakojo, kad žuvis sugauta viename Kauno rajono tvenkinyje netoli oro uosto dugnine meškere. Karpis ištrauktas per 10 minučių, mat užkibo už apatinės lūpos, kuri gerokai jautresnė. Prieš tai žvejys 5 dienas į tvenkinį metė pašarus, kurie mašinoje dvokė visą savaitę.

„Bet po šio laimikio jam viską atleidau - pačiai kojos per kelius virpėjo, kol jis tą žvėrį iš „prūdo“ lupo, - kalbėjo Z. Baskienė.

Pati Z. Baskienė nežvejoja, nes, anot jos, porą kartų pabandžius, nesisekė. Ji dažniausiai vyrą į žūklę lydi norėdama pabūti gamtoje. Būdamas Lietuvoje, vyras žvejoti važiuoja kiekvieną savaitgalį. Moteris kalbėjo nuo šiol nepraleisianti nė vieno savaitgalio ir pati norinti ištraukti kokį galiūną.

Žvejys žuvų pašarus paprastai perka Italijoje, tačiau jie, pasak Z. Baskienės, specifiniu kvapu smardina mašiną. Tačiau nuo šiol ji tikino dėl blogo kvapo nebepyksianti.

Tai – jau antrasis žvejo pagautas karpis. Pirmasis svėrė 7 kg. Z. Baskienė teigė, kad vyras gaudo tik karpius, mat kyla azartas: šie labai priešinasi, sunku ištraukti, dažnai atplėšę kablius pabėga.

„Abu labai mėgstame gerti alų ir valgyti žuvį“, - sakė pašnekovė, paklausta, kur dės žuvį. Karpis galiūnas jau išrūkytas.

Karpis – kenksmingiausių žuvų sąraše

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Egidijus Bukelskis sako, kad jei didelis karpis pagaunamas nedideliame vandens telkinyje – retas atvejis. Kauno mariose, Drūkšių ar kitame dideliame ežere, kur geros sąlygos žuvims augti ir išgyventi daug metų, karpiai užauga iki 20-25 kg. Didžiojoje Britanijoje ar Prancūzijoje įprastas ir 30 kg karpis, o Volgos deltoje pasitaiko 40 kg ir daugiau sveriančių karpių.

„Kadangi mūsų šalies vandenys vėsūs ir vasara trumpa, jų augimo laikas pailgėja, todėl čia karpiai auga žymiai ilgiau nei šiltesniuose kraštuose. Atitinkamai mažesni ir užauga, tad mūsų krašte 15-18 kg karpį sugavęs asmuo yra vertas didelio žvejo vardo“, - kalbėjo E. Bukelskis.

Pasak jo, karpiai gyvena ten, kur buvo įleisti, nes patys nesiveisia arba veisiasi esant labai palankioms sąlygoms. „Todėl be žmogaus pagalbos neplinta. Ir, galbūt, ačiū dievui – tai yra žuvis, kuri yra nenaudinga natūralioje gamtoje. Tai – ne mūsų krašto žuvis. Pasaulyje karpis įrašytas į 100 kenksmingiausių žuvų rūšių sąrašą“, - aiškino E. Bukelskis. Tačiau, pasak jo, karpio mėsą valgyti galima drąsiai.

Karpiai geriausiai kimba, kai vanduo sušyla iki 15-18 laipsnių. Žiemą juos pagauti galima labai retai. Priklausomai nuo ežero gylio, nustoja kibti rugsėjį–spalį. E. Bukelskio teigimu, žvejai, užsiimantys karpų gaudymu, per žvejybą sušeria per 50 kg pašarų. „Tai žuvis, kuri reikalauja dėmesio, lėšų ir ne kiekvienam ją pagauti“, - aiškino Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas.

Žvejo sugautas veidrodinis karpis – žmogaus išvesta veislės grupė.

Rekordui – beveik 30 metų

Lietuvos rekordus fiksuojančios agentūros „Factum“ direktorius Vytautas Navaitis sakė, kad nuo 1979 m. niekas nepralenkia A. Rumbaičio rekordo – pagauto 20 kg svėrusio karpio. Tiesa, prieš keletą dienų į agentūrą kreipėsi žvejys, tikindamas, kad pagavo 20,1 kg karpį. Tačiau jis dar nepristatė tai patvirtinančių dokumentų.

V. Navaitis pasakojo, jog internete buvo pasirodžiusi informacija apie sugautą 21 kg karpį – esą tokio dydžio žuvis buvo sugauta, pasverta ir paleista. Tačiau ši informacija taip ir liko nepatvirtinta.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)