Registrų centras: Vilniuje namai pigo, o butai brango

Antrąjį šių metų ketvirtį šalies sostinėje Vilniuje individualūs gyvenamieji namai vidutiniškai atpigo 10,6 proc., o butai pabrango 6,5 proc. Senos ir naujos statybos būsto kainos sostinėje kilo panašiu greičiu – atitinkamai 4,7 ir 4 proc., praneša Registrų centras, remdamasis informacija apie įvykusius sandorius.

Likusios Lietuvos dalies (be Vilniaus miesto) būsto rinkoje antrąjį šių metų ketvirtį butai vidutiniškai brango 12 proc., o individualūs gyvenamieji namai – 5,6 proc.

Visoje šalyje išliekant stabiliam vidutiniam 10 proc. butų brangimui jų sandorių skaičius beveik nepakito, o vos 2,7 proc. pabrangusių individualių gyvenamųjų namų įsigyta pastebimai daugiau, nei metų pradžioje.

Lietuvos būsto rinkos struktūra antrąjį šių metų ketvirtį išliko beveik nepakitusi. Beveik 48 proc. visų butų pirkimui išleistų pinigų sukoncentruota Vilniuje, beveik 39 proc. – kituose didmiesčiuose, apie 10 proc. – mažesniuose šalies miestuose ir miesteliuose, o būtų pirkimas kaimiškoje vietovėje sudarė tik apie 3,5 proc. visos būtų rinkos apyvartos. Individualių gyvenamųjų namų rinkoje, priešingai, didžioji išleistų pinigų dalis teko kaimiškoje vietovėje esančių namų pirkimui – 47,5 proc.

Vilniui teko 16 proc. individualių namų rinkos apyvartos, kitiems didmiesčiams – 25 proc., o mažesniems miestams ir miesteliams – apie 11 proc. visų individualių gyvenamųjų namų pirkimui skirtų lėšų.

Vienam būsto sostinėje pirkėjui praėjusį ketvirtį pavyko įsigyti vidutiniškai 39,8 kv.m ploto butą už beveik 200 tūkst. Lt arba 102,5 kv.m ploto gyvenamąjį namą už 415 tūkst. Lt. Likusioje šalies dalyje statistinis įsigyjamas butas buvo 37,4 kv.m ploto ir kainavo beveik 99 tūkst. Lt, o statistinis namas – beveik 72 kv.m už 90 tūkst. Lt.