Šiuo metu Robertas jau yra Ispanijoje, kur stebi ir komentuoja Europos krepšinio čempionato rungtynes. Ir tai daro su ne mažesniu jauduliu, kaip prie televizorių ekranų prilipę krepšinio gerbėjai. Iš Gargždų kilęs R. Petrauskas krepšinį komentuoja nuo 1999 metų, o sporto žinias rengia jau trečius metus. Žinoma, per tiek laiko neišvengta ir nesklandumų – prieš penkerius metus komentuodamas „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ rungtynes riebiai nusikeikė.
„Tai kurį laiką buvo mano vizitinė etiketė: „Čia tas, kuris nusikeikė“. Stengiuosi, kad daugiau nesikeikčiau, nes, kai sėdi tiesioginiame eteryje, įsijungia kažkokie filtrai. Net pradedu kalbėti taisyklinga kalba, nors esu kilęs iš Žemaitijos“, – dabar tikina Robertas. Komentatorius šypteli, kad jo situacija televizijoje yra pakankamai privilegijuota, nes tiek eterio, kiek turi jis, neturi nė vienas laidos vedėjas: „Per čempionatą 26 kartus kalbėsiu po pusantros valandos. O kai tiek daug kalbi, tai ir suklysti yra didesnė tikimybė.“
Ispanijoje – ritmas pašėlęs
Susitikę dar prieš Europos krepšinio čempionato pradžią su Robertu neišvengiamai daugiausiai kalbėjomės apie sportą. Ir apie komentavimą. Bet net ir pats R. Petrauskas tiksliai negali pasakyti, kas yra geras komentatorius: „Turbūt tas, kuris neerzina žmonių, netrukdo žiūrėti ir padeda susigaudyti situacijoje. Manau, kad gerai komentuotum, reikia labai daug dirbti.“ Tad prieš kiekvienas varžybas Robertas mažiausiai tris valandas praleidžia ruošdamasis – domisi kiekvienu žaidėju, kur jis žaidė, kaip sekėsi, kuo pasižymi. Bet net ir nevykstant jokiems čempionatams į atminties „knygų lentyną“ kraunamos žinios apie krepšinį.
Madride, kur dabar vyksta čempionatas, Robertas gyvena pašėlusiu ritmu – keliasi anksti ryte, lekia į areną, žurnalistų centre ruošiasi rungtynėms, vaikšto į spaudos konferencijas, bendrauja su kolegomis, komentuoja dvejas rungtynes ir grįžta į viešbutį tik apie vidurnaktį. O kitą dieną vėl tas pats.
„Kai atsiduri ten, su emocijų, aistrų ir aukšto lygio organizacijos banga plauki paviršiuje ir beveik neturi galimybių nuskęsti. Tik kai viskas baigiasi, supranti, kad buvo labai daug darbo“, – prisipažino Robertas. Tad pasibaigus čempionatui jis iškart keliaus į Portugaliją, kur savaitę ilsėsis.
Gelbės vėžlius?
Dabar krepšinį pats R. Petrauskas žaidžia retai ir žada, kad kai grįš iš čempionato, dvi dienas per savaitę vėl eis pamėtyti kamuolio su draugais. Paklaustas, ar yra geras žaidėjas, komentatorius plačiai nusišypso: „Jei būčiau geras žaidėjas, dabar žaisčiau rinktinėje, o ne komentuočiau.“ Robertas nėra tas užkietėjęs krepšinio fanatas, kuris be šio žaidimo daugiau nieko nemato – jis dirba radijo stotyje „Power Hit Radio“, televizijoje prisideda prie filmų anonsų tekstų rašymo ir svajoja išleisti knygą apie istoriją.
„Kino pavasaris“ man kaip čempionatas – kai turiu laiko, einu į visus filmus. Ir dar domiuosi istorija – XX amžius ir II pasaulinis karas yra mano susidomėjimo objektas. Knaisiojuosi, knaisiojuosi, prisisiunčiu visokių knygų ir manau, kad gal man išeis ką nors parašyti. Tik laiko trūksta. Pasvajoju, kad būtų gera užsidaryti po Toskanos saule, kur būtų internetas, ir atsijungti nuo žmonių. Tuo pačiu suprantu, kad nesu tam pasiruošęs“, – atviravo R. Petrauskas. Ir tuoj pat pradeda pasakoti apie jį sužavėjusį savanorystės projektą Kosta Rikoje, kur savanoriai rūpinasi vėžliais. Bet ir tam dalykui laikas kol kas neatėjo.
Bičiuliaujasi su Mantu
Noriai apie krepšinį ir ateities planus pasakojęs Robertas kiek prityla, paklaustas apie savo draugę Vaidą.
„Kartu esame jau ketveri metai. Ji yra baigusi teisę, bet jos nepraktikuoja. Ką galiu pasakyti apie Vaidą? Nuskyniau pačią gražiausią gėlę. Jauną ir dar visaip augančią, besikeičiančią. Ir viskas yra labai gerai“, – vienu ypu pagyrimus draugei žėrė komentatorius. \
Robertas jau buvo kartą vedęs ir išsiskyręs, tad šįkart apie vedybas prisipažįsta negalvojantis. O gal tiesiog nenori prisipažinti: „Jei ir bus numatyta pasipiršimo ar vedybų data, tai bus skirta tikrai ne spaudai.“
Akivaizdu, kad jam visai ne prieš širdies Lietuvos elitas, kurį jis vadina „tuštybių muge“. Paradoksalu yra tai, kad nors ir vengia žinomo žmogaus statuso ar viešų vakarėlių, vienas geriausių Roberto draugų yra dabar ypač populiarus dainininkas Mantas Jankavičius.
„Oi, mes pažįstami nuo moksleivių stovyklos laikų. Jis atvažiavo į Vilnių, o po to atvažiavau aš. Prisimenu, kaip jis dainuodavo, o aš vesdavau diskotekas. Dabar kiekvienas turime savo kelią ir jei kas nors gali sakyti: „O, tu su Mantu draugauji, Mantas tai oho“, man nuo tada kai pradėjome bendrauti, Mantas buvo tiesiog Mantas. Ir liko toks pat iki šiol. Nes visi esame paprasti, o žvaigždės tik danguje šviečia“, – teigė Robertas.
Apie prietarus
Robertas, kaip ir daugelis krepšininkų ir šio sporto gerbėjų, turi savo prietarų.
· Prieš rungtynes komentatorius visada stebi, kaip krepšininkai atlieka apšilimą – jei jų veiduose susikaupimas, azartas ir noras, varžybos turėtų pasisekti. Bet jei krepšininkai atmestinai mėto kamuolį į krepšį – atmestinai žaidžia ir visas rungtynes.
· Kažkada Robertas turėjo kaklaraištį, kurį visada ryšėdavo per svarbias rungtynes. Paklausus, ar per čempionatą taip pat jį ryšės, komentatorius šyptelėjo: „Paskutinį kartą nesuveikė mano burtai, tai dabar jo nebeturiu.“
· Jei į rungtynes R. Petrauskas važiuoja automobiliu – skaičiuoja šviesoforus. Jei daugiau dega žalių, tai varžybos baigsis sėkmingai, o jei raudonų – bus negerai.