Kaip BNS sakė Vilniaus Universiteto (VU) Medicinos fakulteto Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinikos docentas Kęstutis Žagminas, paauglių skiepijimas nuo virusinio hepatito B yra būtinas, nes Lietuvoje žymiai padidėjo jaunimo sergamumas šia liga.
K.Žagmino teigimu, "nerimą kelia virusinio hepatito B plitimas jaunimo tarpe per lytinius santykius". Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, sergamumas hepatitu B 15-30 metų amžiaus grupėje sudaro labai didelį 62,3 sergamumo procentą iš visų registruojamų susirgimų atvejų, todėl paaugliai priskiriami padidintos rizikos susirgti šia liga grupei.
"Jau po poros metų turėsime teigiamus skiepijimo nuo virusinio hepatito B rezultatus", - teigė K.Žagminas. Jo manymu, sergamumas nuo šios ligos jaunų žmonių tarpe turi reikšmingai sumažėti. Virusinis hepatitas B taip pat plinta vartojant intraveninius narkotikus.
Vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, skiepų kalendoriuje taip pat numatyta, kad antrąja tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinos doze vaikai bus skiepijami 6-7 metų amžiaus vaikai. Iki šiol antrą kartą nuo minėtų ligų vaikai buvo skiepijami tik sulaukę 12 metų. Pirmą kartą nuo minėtų ligų skiepijami 1,5 metų amžiaus vaikai.
Specialistų aiškinimu, tokiais pakeitimais siekiama, kad vaikai jau prieš pradėdami lankyti mokyklą turėtų pakankamą imunitetą vaikiškoms ligoms.
Medikai primena, jog tam, kad susidarytų reikiamas imunitetas prieš daugelį infekcinių ligų, skiepytis tik vieną kartą nepakanka, todėl reikia skiepytis pakartotinai po tam tikro medikų nustatyto laiko.
Atsižvelgę į pasaulinę praktiką prevencinės medicinos specialistai naujame skiepų kalendoriuje taip pat rekomenduoja 15 -16,5 mėnesių vaikus skiepyti nuo vėjaraupių, jei skiepijimo išlaidas apmoka tėvai.
"Vėjaraupiai - tai ikimokyklinio amžiaus vaikų liga", - pabrėžė VU docentas K.Žagminas. Anot jo, dažniausiai šia liga suserga vieno, dvejų ar trejų metų vaikai, todėl juos reikia paskiepyti kuo anksčiau.
Šiuo metu pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių šalyje vaikai yra skiepijami nuo 9 užkrečiamų ligų: tuberkuliozės, virusinio hepatito B, difterijos, kokliušo, stabligės, tymų, parotito, raudonukės ir poliomielito.
Pasak Nacionalinės imunoprofilaktikos programos vadovo Vytauto Bakasėno, lėšos reikalingos vaikų skiepijimams kasmet auga. 2000 metais vakcinoms buvo išleista 2,4 mln. litų, 2001 metais skirta 8,9 mln. litų, šiemet - 6,5 mln. litų. 2003-ųjų poreikis išaugo iki 10,3 mln. litų.
Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis, 2000 metais nuo tuberkuliozės buvo paskiepyti 99 proc. naujagimių, nuo tymų, raudonukės, parotito - virš 97 proc. vaikų, o nuo kokliušo, difterijos ir stabligės - apie 93 proc. vaikų.