Būtini leidimai
Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos CITES saugomą retą augalą ar gyvūną galima parsigabenti namo tik gavus šalių eksporto ir importo leidimus.
Importo leidimus išduoda Aplinkos ministerija. Eksporto leidimą gauti sunkiau – kiekvienoje šalyje yra nustatytos skirtingos taisyklės.
„Retai kam pavyksta gauti eksporto leidimą iš egzotiškos šalies, ypač jei išvežamas turguje pirktas suvenyras“, – perspėjo Vilniaus oro uosto Teritorinės muitinės posto viršininkė Ona Kaspeckienė.
Sulaikytas daiktas muitinės terminale saugomas 180 dienų. Jeigu per tą laiką pateikiami būtini dokumentai, lauktuvės grąžinamos savininkui. Antraip suvenyrai gali būti sunaikinami arba grąžinami į tą šalį, iš kurios atkeliavo.
Draudimai negąsdina
Daugiausia Lietuvoje sulaikoma iš Tailando ir Kinijos atgabenamų alkoholinių gėrimų ir suvenyrų – buteliuose spiritu ir kitais stipriaisiais gėrimais užpiltų gyvačių, driežų, kobrų, skorpionų ir retų augalų šaknų. Kiek rečiau muitininkams įkliūva poilsiautojai, mėginantys be leidimų įsivežti kriauklių ir koralų. Šią vasarą jau sulaikyta kelios dešimtys brangių laikrodžių su krokodilo odos dirželiais. Pasitaiko, kai į Lietuvą mėginama įvežti gyvūnų kaukolių ar iškamšų, jos taip pat konfiskuojamos.
Pasak O.Kaspeckienės, pastaraisiais metais poilsiautojai tampa atsargesni – nerizikuoja gabenti egzotinių lauktuvių prieš tai neįsitikinę, ar tai leidžiama: „Šią savaitę skambino moteris iš Tailando ir klausė, ar gali parsigabenti papūgą.“
Tarp suvenyrų – dantys ir kaulai
Muitininkų dėmesį gali patraukti ir įvairūs neaiškių žolelių mišiniai – liaudies medicinos išminties turistai gana dažnai bando parsivežti iš Indijos. Grįžtančių iš šios šalies bagažuose atidžiai ieškoma ir suvenyrų su tigro dantimis, šio gyvūno kailių. Iš Afrikos parvykstančių bagažuose neretai aptinkami suvenyrai iš dramblio kaulo .
Australai neleidžia išgabenti kai kurių akmenų, o skrendant per JAV iš Havanos ar Kubos negalima vežti cigarų.
„Žmonės, iš Meksikos bandę parsivežti suvenyrinių kaukių, turėjo didelių problemų – viskas, kas susiję ar bent kiek primena juodąją magiją, stebima akylai“, – dalijosi patirtimi kelionių agentūros „AAA Wrislit“ Turizmo skyriaus vadovė Violeta Kleinienė.
Gyvūnai gabenami lagaminuose
Nepaisant griežtų draudimų, kai kuriems turistams vis dėlto pavyksta įveikti kelių šalių muitinių kontrolę ir į namus parsivežti išsvajotą suvenyrą.
„Kai kuriems žmonėms pasiseka parsivežti keisčiausių dalykų. Viena moteris neseniai po marškiniais parsivežė driežiuką“, – apie kelionę lėktuvu ištvėrusį ir muitininkams į akis nekritusį gyvūną pasakojo Kauno kelionių agentūros “Saitas” Turizmo departamento direktorė Lina Rukaitytė.
Kiti keliautojai sugebėjo parsigabenti šikšnosparnių šeimyną. Yra buvę atvejų, kai keliones lėktuvo bagažo skyriuje ištvėrė iguanos ar beždžionėlės.
„Ir pačiai kirbėjo mintis nusiskinti nuostabaus grožio augalo lapelį iš Graikijos ir išsiauginti tokį namuose, tačiau pabijojau griežtų sankcijų – už retų augmenų ar gyvūnų kontrabandą šioje šalyje gresia kalėjimas“, – „Kauno dienai“ pasakojo L.Rukaitytė.
Trofėjų nepalieka
Turizmo agentūros „Kauno piligrimas“ Kelionių organizavimo padalinio vadovas Juozas Pėkis tikino, kad kai kuriems turistams, bandžiusiems iš Graikijos išgabenti koralų, teko sumokėti 200 eurų ir dar didesnes baudas.
„Žmonės ryžtasi atiduoti didžiules sumas pinigų, kad parsivežtų pačių sumedžiotus paukščius ar gyvūnus ir kitus trofėjus“, – apie medžiotojų keliones prabilo J.Pėkis. Tokios išvykos dažniausiai yra turtingų žmonių užsiėmimas. Šie medžiotojai traukia į egzotiškus kraštus – nuo civilizacijos atitrūkusias Afrikos valstybes ar į Sibirą.
„Alfaturo“ direktorius Eugenijus Rudinskas pabrėžė, kad tinkamai į lagaminus supakavę ir lėktuvo bagažo skyriui atidavę keleiviai be problemų parsiveža įvairių šaltųjų ginklų, pavyzdžiui, antikvarinių lankų, durklų ar iečių.
Apgautųjų daugėja
Net ir įprastos lauktuvės – papuošalai – kai kuriems poilsiautojams gali atnešti nemenkų nuostolių. Lietuviai užsienyje mielai perka aukso ir kitus juvelyrinius dirbinius, net neįtardami, kad šie pirkiniai visiškai beverčiai.
Prabavimo rūmų direktoriaus pareigas laikinai einantis Vaidas Cerebėjus tikino, kad nemažai keliautojų nusivilia parsivežtais papuošalais iš Indijos, Tailando ar arabų šalių, pavyzdžiui, Egipto.
„Šiose šalyse turbūt jokio juvelyrinio dirbinio neįmanoma nusipirkti, ypač turguose, kur buriuojasi daug klastotojų ir kitų apgavikų“, – įspėjo V.Cerebėjus.
Dažniausiai klastojami brangakmeniai, pavyzdžiui, deimantai keičiami cirkoniais, o vietoj balto aukso naudojamas nerūdyjantis plienas.
„Šių metalų savybės panašios, todėl skirtumus galima pastebėti tik naudojant profesionalią įrangą“, – pabrėžė V.Cerebėjus.
Retai kada iš užsienio parsivežtuose auksiniuose papuošaluose būna panaudota tiek grynojo aukso, kiek turėtų būti. Klastotės dažniausiai paaiškėja tuomet, kai pirkėjai kreipiasi į ekspertus, norėdami įsitikinti, ar tikrai įsigijo vertingą dirbinį.
