Net 48 procentai mergaičių ir 56 procentai berniukų daugiau nei 4 valandas per parą praleidžia žiūrėdami televizorių. Pagal kriterijų, kiek vaikų per savaitę sportuoja po du ir daugiau kartų, lietuviai pasirodė aktyvesni tik už Latvijos ir Grenlandijos bendraamžius. Lietuvos mokslininkai, tyrinėję fizinį aktyvumą, teigia, kad per pastaruosius du dešimtmečius moksleivių fizinis aktyvumas sumažėjo.

1998 metais atliktų tyrimų duomenimis, Kauno mokyklose nepakankamai fiziškai aktyvūs (mankštinosi ir sportavo ne daugiau kaip 1 valandą per savaitę) kas trečias ketvirtas 10-15 metų berniukas ir kas antra to paties amžiaus mergaitė.

Kauno visuomenės sveikatos centro sveikatos edukologės Kristinos Motiejūnaitės teigimu, judėjimas - vienas reikšmingiausių harmoningo moksleivio vystymosi ir sveikatos stiprinimo veiksnių. Nepakankamas moksleivių fizinis aktyvumas lemia lėtinių ligų atsiradimą, judamojo aparato, regos, kalbos, nervinės veiklos ir kitus sutrikimus.

Pedagogai bei visuomenės sveikatos specialistai ketina įvertinti Lietuvos paauglių fizinį aktyvumą ir numatyti šių problemų sprendimo būdus. Taip pat ketinama apžvelgti socialinius veiksnius, lemiančius vaikų ir paauglių judėjimo aktyvumą, bei įvertinti, kaip Kauno miesto mokyklų sporto salės ir aikštynai atitinka higienos normas. Apie visa tai kalbėta Kaune vykusiame pedagogų ir visuomenės sveikatos specialistų seminare.