Ji kartu su grupe mokslininkų norėjo sužinoti, kas atsitiktų, jei mažų pajamų namų ūkiai, kuriuose esama 10-16 m. vaikų, įsigytų kompiuterį ir internetą (iki tol visi šie namai buvo be interneto). Ar internetas būtų vartojamas konstruktyviai, ar juo būtų piktnaudžiaujama?
16 mėnesių mokslininkai stebėjo laiką, kurį vaikai praleidžia prie interneto, o taip pat – jų akademinius rezultatus, vertinamus pagal standartizuotų testų pažymius. Abiems lytims buvo būdinga, kad praleidžiant daugiau laiko prie interneto pažymiai buvo aukštesni nei praleidžiant mažiau laiko. Šis efektas buvo stebėtas viso tyrimo metu.
L.Jackson teigia, kad tėvus, ypač jei jų pajamos mažos, šie tyrimo rezultatai turėtų padrąsinti. Internetas net ir pačius aršiausius bibliofobus gali paskatinti vertinti rašytinį žodį.
„Šio pažymių gerėjimo priežastis yra ta, kad internetas yra tekstinio pagrindo. Vaikai skaito daugiau, nei skaitytų neturėdami interneto“, - tikino L.Jackson.
O geresnis gebėjimas skaityti pagerino akademinius pasiekimus visuose dalykuose – gal tik išskyrus matematiką – šioje srityje nepastebėta jokio pažymių pasikeitimo.
Tačiau L.Jackson nenori teigti, kad kalbant apie laiką, praleidžiamą internete, galima sakyti „kuo daugiau, tuo geriau“. Jos tyrime dalyvavę mokiniai per dieną internetu naudodavosi vidutiniškai 30 minučių.
„Pernelyg ilgas laikas prie interneto tikriausiai atitrauktų nuo tos veiklos, kuri gerina mokymosi rezultatus, o taip pat – nuo socialinės ir emocinės vaiko raidos“, - pabrėžė psichologė.
Nors joks tyrimas tikriausiai neįrodys, kad vaikui ilgam laikui išsikraustyti į internetą yra naudinga, visgi tėvai gali būti tikri, kad internetas paauglių smegenų netirpina.
