Bara Bihari Jana su kolegomis iš Kalyani universiteto (Indija) sumaišė gruntinį vandenį su žmogaus šlapimu iš universiteto unitazų ir į šį mišinį pridėjo zooplanktono
Moina micrura
, kurio komerciniuose žuvininkystės ūkiuose neretai šeriamas mailius.

Taip pat mokslininkai bandė auginti planktoną įvairiuose galvijų šlapimo, kirmėlių komposto, paukščių išmatų ir karvių mėšlo kokteiliuose.

Skurdesniuose regionuose, kur cheminės trąšos yra per brangios, visos šios atliekos dažnai naudojamos žuvininkystės ūkiuose. Gaminant planktono auginimo terpes į 4500 litrų vandens buvo įmaišoma pusė litro šlapimo arba pusė kilogramo mėšlo.

Mokslininkai nustatė, kad jaunas planktonas žmogaus šlapime daugintis pradėjo bent keturiomis dienomis anksčiau, gyveno ilgiau ir dauginosi labiau nei kitose terpėse. Tyrimo rezultatai publikuojami leidinyje „Ecological Engineering“.

„Žmogaus šlapimas yra stabilus skystis ir jame yra vertingų mitybinių medžiagų. Nematau priežasties, dėl kurios jis negalėtų būti naudojamas šiuo tikslu, nes jis sukuria palankią cheminę aplinką zooplanktonui augti“, - sakė Londono imperatoriškojo koledžo aplinkos biochemikas Stephenas Smithas.

Indijos mokslininkai mano, kad žmogaus šlapime yra didelė koncentracija azoto junginių, kurie greitai skyla ir išskiria amino rūgštis bei mineralus, kurie veikia kaip trąšos augančiam planktonui. „Manome, kad greitas mitybinių medžiagų atpalaidavimas paskatino greitesnį planktono dauginimąsi“, - sakė B.B.Jana.

Visame pasaulyje planktono auginimas žuvims šerti yra daugiamilijoninė pramonė, kasmet sunaudojanti milijonus tonų trąšų.

Žmogaus šlapimas yra pigesnis ir mažiau kenkia aplinkai nei cheminės trąšos. Šlapimo naudojimas sumažintų eutrofikaciją – procesą, kuomet trąšos, išplaunamos iš žemės, sukelia planktono žydėjimą upėse, vandenyse ir jūrose.

„Reikia ieškoti naujų alternatyvių atliekų ir nuotėkų panaudojimo būdų, kaip šis. Man susirūpinimą gali kelti tik tai, kad šlapimas turi būti gaunamas iš sveikų asmenų, kurie nenaudoja vaistų ar antibiotikų, kurie gali išsiskirti per šlapimą“, - sakė S.Smithas.

„Dar nesusidūrėme su jokiomis planktono, augančio bakuose su žmogaus šlapimu, ligomis ar anomalijomis, bet norėdami apsidrausti patikriname, kad šlapime nebūtų hormonų pėdsakų ir antibiotikų“, - sakė B.B.Jana.

Žmogaus šlapimas taip pat galėtų būti naudojamas kaip žemės ūkio trąša. Šlapimo tinkamumo ir saugumo tyrimai parodė, kad tai yra priimtina alternatyva cheminėms trąšoms, bet susirūpinimą kelia infekcinių ligų pernešimas ir antibiotikų bei hormonų patekimas į žmogaus mitybos ciklą, todėl šios idėjos vystymas yra pristabdytas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)