Jame taip pat pabrėžiama, kad skiepytis ypač rekomenduojama tiems, kurie serga lėtinėmis kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių, inkstų ligomis, astma, cukriniu diabetu, vyresniems nei 65 metų asmenims bei žmonėms, dirbantiems medicinos, slaugos ar kitose įstaigose, kur galima lengviau užsikrėsti gripu ir platinti ligą tarp aplinkinių.
Specialistai primena, kad skiepytis patariama kasmet prieš prasidedant gripo sezonui ir geriausia tai daryti ankstyvais rudens mėnesiais. Sveiki pasiskiepiję žmonės imunitetą virusui įgyja nuo 6 iki 12 mėnesių.
Taip pat pranešime pabrėžiama, jog gripu sergama daug dažniau nei kitomis infekcinėmis ligomis, nes kasmet kinta gripo virusai, atsiranda naujos virusų padermės, ir anksčiau jau sirgusio žmogaus imuninė sistema nebeatpažįsta pakitusio viruso. Todėl žmonėms rekomenduojama skiepytis kasmet.
Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kntrolės centro gydytojos Dalios Rokaitės teigimu, skiepai naudingi, nes jaunus sveikus žmones jie apsaugo nuo susirgimo, o pagyvenusius ir tuos, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl įvairių lėtinių ligų - nuo sunkių gripo komplikacijų. Anot jos, paskaičiuota, kad skiepytis nuo gripo kainuoja 5 kartus pigiau, negu susirgus jį gydytis.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, po skiepijimo apie 90 proc. jaunų žmonių įgyja pakankamą imunitetą šiam susirgimui, o pagyvenusių šis procentas mažesnis ir siekia 30 - 40 proc. Pasak PSO, susirgę vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės išvengia gripo komplikacijų, kurios kartais tampa ir mirties priežastimi.
ULPKC duomenimis, besiskiepijančių Lietuvoje nuo gripo žmonių dalis yra palyginus dar nedidelė. Žinoma, jog per metus (per vieną sezoną) pasiskiepija vidutiniškai 1,6-3 proc. visų gyventojų, tuo tarpu Vakarų Europos šalyse kasmet pasiskiepija apie 10-22 proc. gyventojų.