„Tikriausiai bus daug nesuinteresuotų, kad tyrimų rezultatai greitai patektų į viešąją spaudą. Tačiau garsių laboratorijų, kur eksperimentuojama su gyvuliukais, statistika labai rimtai patvirtinta, kad kremuose nuo saulės esantis apsauginis faktorius yra kancerogenas melanocitams“, - sakė L.Bloznelytė.
Pasak gydytojos, odą sudaro epitelinės ląstelės, o apgamai, kuriuos sudaro melanocitai – ne odos, o neuroendokrininės sitemos dalis.
„Odos ląstelėms kremuose nuo saulės esantis apsauginis faktorius nėra kancerogenas, o apgamams yra kancerogenas“, - aiškino gydytoja, pabrėždama, jog tose vietose, kur nėra apgamų, kremas nekenkia.
Siūlo maudytis su marškinėliais
„Yra žmonių, kurių veidas ar kitos kūno vietos be apgamų, tuomet apsauginiai kremai labai tinka apsaugoti odą nuo kenksmingų ultravioleto faktorių, tačiau reikia neužmiršti, kad jo poveikis prasideda po pusvalandžio nuo pasitepimo, be to, maudantis su prakaitu jis nusiplauna“, - įspėjo profesorė.
Kai kurie žmonės, eidami į paplūdimius, didesnius apgamus nuo saulės saugo juos užklijuodami. Pasak L.Bloznelytės, tai nėra blogas būdas, tačiau svarbu apgamo nedirginti, užklijuoti kiek plačiau.
„Beje, maudantis vandenyje taip pat galima stipriai nudegti“, - atkreipė dėmesį gydytoja. Dabar daug žmonių važiuoja į Egiptą, Graikiją, kitus šiltus kraštus. Taigi, tose šalyse, ypač žmonėms, kurie turi daug apgamų, geriau maudytis su marškinėliais.
Kažkada buvo kreivai žiūrima į tokius poilsiautojus, tačiau, L.Bloznelytės nuomone, maudytis su marškinėliais - labai protinga. Vanduo praleidžia 95 proc. ultravioletinių (UV) spindulių, apie 40 proc. jų prasiskverbia net iki pusės metro gylio.
Tuo įsitikino pati profesorė, su trimis vyresniaisiais vaikais viešėdama Graikijoje: „Du manęs klausė, maudėsi su marškinėliais, o vyriausia duktė kategoriškai atsisakė. Vandenyje praleidome apie 4 valandas ir visi, kurie buvo su marškinėliais, ramiai sėdėjome autobuse ir toliau keliavome po Graikiją, o jai buvo prasčiau“.
Melanomą provokuoja stresas
Profesorė atkreipė dėmesį, jog jaunesniame amžiuje viena iš aktyviausių odos piktybinių ligų - melanoma - vystosi iš įgimtų apgamų, vyresniame dažniausiai iš įgytų apgamų arba pigmentinių dėmių.
„Skirtingai, nei daug kas mano, ypatingai didelę reikšmę melanomos susidarymui turi stresas. Per 24 Onkologijos centre praleistus darbo metus nepastebėta, kad melanoma būtų susirgęs nors vienas debilas. Pirmiausia tai - intelektualų susirgimas, kurį labai dažnai išprovokuoja stresas“, - atkreipė dėmesį gydytoja.
Prieš 7-8 metus vyravo hipotezė, kad sergamumas melanoma pasaulyje auga dėl ozono skylės, pro kurią praeina daugiau saulės radiacijos, tačiau šiuo metu šią teoriją po truputėlį išstumia moksliniai tyrimai, skirti streso įtakai melanomos atsiradimui ir recidyvams.
„Skirtingai nei odos vėžys, melanoma - diagnozė visam gyvenimui, - pripažino L.Bloznelytė. Ja susirgęs žmogus visada laikomas antroje klinikinėje grupėje, nes ši liga bet kada gali kartotis.
Anot profesorės, tikimybė, kad liga už 5 metų pasikartos - labai nedidelė, tačiau kol žmogus gyvas, jis stebimas. Panašiai yra ir su sarkoma (piktybiniais navikais, kurie atsiranda raumenyse, kauluose ir kremzlėse).
Onkologinės odos ligos - pirmame trejetuke
Lietuvoje dominuoja pirmo ir antro tipo odos žmonės, kurie yra jautrūs saulės spinduliams. Esant žemam UVI lygiui rekomenduotina degintis ne ilgiau kaip 1-2 valandas, vidutiniam 25-45 minutes, aukštam 15-25 minutes, labai aukštam - tik 15 minučių.
Aukščiausias UVI būna nuo 11 iki 15 valandos. Debesys sumažina UV spinduliuotę, tačiau plonas jų sluoksnis dėl išsisklaidymo ją gali net padidinti. Šešėlyje UV dozė sumažėja perpus.
„Tačiau įdomiausia, kad žmogaus oda prisitaiko prie gamtinių sąlygų. Pavyzdžiui, Australijoje gyvenantys aborigenai odos vėžiu praktiškai neserga, nors vaikšto pusnuogiai. Tačiau baltieji, persikėlę gyventi į Australiją, šimtus kartus dažniau serga daugybiniais odos vėžiais, nors ir dangstosi nuo saulės“, - pasakojo Onkologijos instituto Lazerinės ir fotodinaminės terapijos laboratorijos vedėja.
Lietuvoje pagal moterų sergamumą piktybinėmis ligomis onkologiniai odos susirgimai užima antrą vietą, pagal vyrų sergamumą - trečią vietą.
Odos vėžys sudaro 20 proc. visų odos susirgimų, tačiau jis retai nustatomas ketvirtoje stadijoje. Pasak L.Bloznelytės, žmogus jau turi būti labai apsileidęs, kad taip uždelstų kreiptis į gydytoją.
Jei ligą pavyksta diagnozuoti pačioje jos pradžioje ar bent prasidėjus antrai stadijai, gydymo rezultatai būna geri.
Padeda raudonas vynas
Onkologijos instituto Lazerinės ir fotodinaminės terapijos laboratorijos vedėja neigė mitą, kad pajūrio gyventojai dažniau serga piktybinėmis odos ligomis.
„Jie - balti, neturi kada pramogauti, rūpinasi turistais. Tai mes maudomės ir kaitinamės saulėje, o jie dirba. Savo klinikoje kasmet apžiūriu 7 tūkst., Onkologijos centre - irgi tūkstančius ligonių, tačiau neteko pastebėti, kad melanoma ar odos vėžiu dažniau sirgtų Palangos, Nidos, Klaipėdos gyventojai, nors jie neretai kreipiasi dėl kitų odos problemų“, - sakė gydytoja.
Kaip vieną iš mažiau žinomų apsaugos nuo odos vėžio priemonių, L.Bloznelytė minėjo raudonąjį vyną.
„Vienas žmogus man pasakė įdomią mintį: jei raudonas vynas saugo nuo odos vėžio, tai ši liga turėtų aplenkti kunigus. Tuomet pamaniau, kad kasmet pašalinu 1-2 tūkst. odos vėžiukų, tačiau tarp pacientų iš tiesų nepasitaikė dvasininkų. Būdavo melanomos, kitų onkologinių susirgimų, tačiau odos vėžio nebuvo“, - pripažino profesorė.
Pagal prancūzų rekomendacijas, apsaugai nuo odos vėžio per dieną pakanka 1 valgomojo šaukšto raudonojo vynuogių vyno.
„Valgant vynuoges, ko gero, taip pat būtų galima apsisaugoti nuo šios ligos, tačiau pas mus jos atvežamos nupurkštos ir dėl to žūva žievelėse esantis apsauginis faktorius“, - sakė daktarė L.Bloznelytė.
