„Įvairioms reprezentacinėms valstybės išlaidoms pinigų paprastai netrūksta, savivaldybių biudžetai metai iš metų didėja, o motinai valstybė meta išmaldą – dalį procentų nuo to, ką pati užsidirbo“, – piktinasi septynių mėnesių sūnų auginanti vilnietė Jūratė. Anot pašnekovės, net ir valstybės deklaruojama 100 proc. pašalpa nuo gauto atlyginimo yra tik graži reklama. Kadangi „Sodra“ atlyginimus skaičiuoja pagal kitokią metodiką nei darbdaviai – išmesdama poilsio dienas – moteris gauna beveik 100 Lt mažiau nei dirbdama.
„Valdžia skundžiasi dėl mažėjančio gimstamumo, tad galėtų pasirūpinti, kad bent 27 proc. pajamų mokesčio iš pašalpos neišskaičiuotų ar bent jau jį sumažintų. Dabar vaiką auginanti motina dar turi ir mokesčius valstybei sumokėti“, – svarsto L.T. pašnekovė.
REIKIA DVIGUBAI DAUGIAU
1040 Lt vienkartinė išmoka gimus vaikui taip pat neatperka visų išlaidų būsimo kūdikio kraiteliui. Išleisti tenka bent du kartus daugiau.
„Vien drabužėliai ir būtiniausios higienos priemonės kainavo apie 600 Lt, – prisimena jauna mama. – Normalus vežimėlis kainuoja nuo 1000 iki 2000 Lt. Mes įsigijome už 800 Lt. Kadangi gyvenu aukštai, o lifto nėra, teko pirkti dar vieną, lengvesnį vežimėlį. Dar 300 Lt. Nešynė – 60 Lt, lovytė – 150 Lt, čiužinukas – 80 Lt. Jau nekalbu apie užklotus, antklodę ir patalynę. Tad susidariusi suma gerokai šoktelėjo per 2000 Lt.
Žinoma, valstybė apskaičiavo, kad už išmoką įmanoma susipirkti kūdikio kraitelį, tačiau apie tai, ar šie daiktai bus patogūs mamai ir vaikui, kiek laiko tarnaus, nepagalvota. Aš nekalbu apie prabangą, o tik apie normalią, vidutinę gerovę.“
TIK BŪTINIAUSIOS IŠLAIDOS
Šiuo metu Jūratė naujų drabužėlių neperka – ieško pas gimines ar dėvėtų rūbų parduotuvėse. Mat paprasčiausi šliaužtinukai, kuriuos vaikas greitai išauga, kainuoja apie 15 Lt. Moteris džiaugiasi, kad vis dar maitina sūnų krūtimi – nereikia pirkti brangių mišinėlių. Tačiau augančiam vaikui vien pieno neužtenka.
„Mano virtos naminės košės vaikas paprasčiausiai nevalgo, o vienas indelis tyrelės vidutiniškai kainuoja 2,5 Lt. Per dieną vaikui reikia dviejų tokių indelių. Pridėkime kitas košeles, arbatėles ir per dieną susidaro 6–7 Lt suma. Dar 150 Lt per mėnesį tenka išleisti sauskelnėms, 50 Lt – higienos priemonėms“, – savo išlaidas vardija pašnekovė.
Vien būtiniausioms vaiko reikmėms šeimai per mėnesį tenka išleisti per 400 Lt. Kol kas šeima nesunkiai suduria galą su galu. Tačiau vaiko poreikiai vis augs, o pinigų mažės. Todėl Jūratė jau svarsto apie galimybę grįžti į darbą.
„Pasidomėjusi sužinojau, kad auklė Vilniuje kainuoja nuo 1000 iki 2000 Lt. Į lopšelį vaiko atiduoti nesiryžčiau. Tad dar labai pagalvosiu, ar man verta dirbti. Aišku, iš valstybės gaučiau juokingą sumą – nė 200 Lt nesurinkčiau, bet jei reikės auklei atiduoti visus uždirbtus pinigus, kokia prasmė dirbti?“ – svarsto jauna mama.
PARLAMENTARAI NESUTARIA
„Jei mūsų valstybės klerkai atsargiau ir gražiau administruotų pinigus, gal ir mamytėms būtų lengviau kvėpuoti“, – L.T. pašnekovę palaiko Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos narė Dalia Teišerskytė. Beje, parlamentarės sūnaus šeima augina tris vaikus, tad moteris prisipažįsta su mamų problemomis susidurianti tiesiogiai.
„Kai mamytė už vaiką gauna po 50 Lt, tai, žinoma, ganėtinai skausminga. Mama turi būtinai dirbti, kad išlaikytų šeimą. Jei moteris galėtų jį paauginti bent iki 3 metukų ir jei būtų išlaikomas nors vidutinis jos uždarbis, mes daug laimėtume. Negerai, kai šeimoje vaikas auga tarsi vaikų namuose su rakteliu ant kaklo. Tuomet nereikėtų kalėjimų, globos namų, socialinių darbuotojų ir psichologų pagalbos“, – svarsto parlamentarė. Įdomu, kad jos kolega, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas siūlo beveik priešingą variantą – suteikti galimybę vaikus auginančioms mamoms dirbti ne visą darbo dieną išsaugant motinystės (tėvystės) pašalpą.
PAPILDOMOS SĄLYGOS
Beje, pašalpomis negali pasinaudoti moterys, dirbusios pagal patentą arba autorinį atlyginimą, – jei mokesčiai „Sodrai“ nebuvo mokėti, nemokės ir „Sodra“. Pašalpos dydis skaičiuojamas nuo vidutinio kalendorinio ketvirčio atlyginimo, tačiau ne nuo paskutinio, o buvusio prieš jį. Tad jei nedirbanti moteris pasijuto nėščia, jai būtina kuo greičiau įsidarbinti. Gaunama pašalpa pagal įstatymus negali būti mažesnė nei trečdalis einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ir ne didesnė kaip 5 dydžių šių pajamų, kurios šiuo metu sudaro 1356 Lt. Jei motina dirbo keliose darbovietėse, pašalpą ji gali gauti tik iš vienos.
VALSTYBĖS PAŠALPOS MOTINOMS
• Motinystės pašalpa. 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio pašalpa mokama už 126 kalendorines dienas (suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių) arba už 56 kalendorines dienas po gimdymo, jeigu moteris iki gimdymo nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas. Komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimsta daugiau nei vienas vaikas, pašalpa mokama papildomai už 14 kalendorinių dienų.
• Motinystės (tėvystės) pašalpa. Skiriama už vaiko iki vienų metų priežiūros atostogų laikotarpį ir sudaro 85 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio. Gimus dvynukams, pašalpa padidėja iki 100 proc. Nuo liepos 1 d. tiek pat gaus ir vieną vaiką iki 6 mėnesių auginančios mamos. Vėliau pašalpa vėl sumažės iki 85 proc.
• Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai. Bedarbei būsimai mamai, neturinčiai teisės gauti motinystės pašalpos, likus 70 dienų iki gimdymo išmokama 260 Lt.
• Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Už kiekvieną vaiką mokama po 1040 Lt. • Vaiko pinigai. Iki 3 metų mokama 97,5 Lt, nuo 3 iki 9 metų – 50 Lt. Šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, iki 3 metų už kiekvieną vaiką mokama 137,5 Lt pašalpa, nuo 3 iki 18 arba 24 metų (jei vaikas mokosi) – 50 Lt.
