O.Erel su kolegomis filmavo 73 poras tos pačios lyties brolių arba seserų, kurių amžius buvo nuo 3 iki 8 metų, šiems bežaidžiant. Tuo tarpu jų motinos pildė išsamius klausimynus apie vaikus, santuoką ir vaikų auklėjimą, rašo www.psychologytoday.com.
Mokslininkai nustatė, kad kuo daugiau konfliktų būdavo šeimoje, tuo labiau buvo tikėtina, kad abiejų vaikų atžvilgiu bus taikomi baudžiamieji auklėjimo metodai. Kai moterys taiko vadinamuosius jėgos auklėjamuosius metodus, vyresnysis vaikas pradeda rodyti savo jėgą ir imasi agresyvios dominavimo taktikos prieš savo jaunesnį broliuką ar sesutę.
Vaikai jaunesniesiems broliams ir seserims duoda tai, ką gauna iš vyresniųjų. Vyresni vaikai su jaunesniais broliais ar seserimis elgiasi prasčiau, nei jaunesnieji elgiasi su vyresniais.
„Neigiamas brolių ir seserų bendravimas yra siejamas su neigiamu bendravimu šeimoje, - sako tyrimą atlikę mokslininkai. - Šeima veikia kaip bendra sistema, kuomet bėdos iš tėvų tarpusavio santykių persiduoda į vaikų ir tėvų santykius, o iš šių – į vaikų tarpusavio santykius“.
Dabar mokslininkai žino, kad vaikų peštynės visgi nėra vien neigiamas dalykas. Tai – arena, kurioje vaikas gali mokytis spręsti konfliktus, ypač jei jų metu emocijos būna įkaitusios. Bet taip atsitinka tik tuomet, kai namai iš esmės būna darnūs ir laimingi.
