Dvi dienos naujų idėjų, naudingų kontaktų ir geresnės muzikos – tokia yra šiemet rengiama Baltijos muzikos industrijos konferencija vienu sakiniu, vienintelis panašaus pobūdžio muzikos profesionalų renginys Baltijos regione, kurį šiemet Vilniuje gegužės 24-25 d. organizuoja Britų taryba ir Lietuvos muzikos eksporto biuras, sakoma pranešime spaudai.

Konferencija vyks „Forum Palace“, „All Stars“ klube. Joje bus diskutuojama apie kūrėjo/atlikėjo situaciją bei naujus pajamų šaltinius, vietinės muzikos infrastruktūros plėtrą, senąsias bei naująsias muzikos įrašų pardavimų technologijas, reklamos galimybes internete ir daugybę kitų svarbių muzikos verslui dalykų, kurie lemia sėkmingą jo egzistavimą. Muzika pasaulyje yra antroji pagal dydį kultūros pramonės šaka po kino, tai sudėtingas verslas, apimantis pačias įvairiausias turinio kūrybos bei panaudojimo sritis bei įvairiausius pajamų šaltinius.

Konferencija: nuo skaitmeninio platinimo link gyvos muzikos

Bene pirma kartą konferencijos metu į vieną vietą susirinks muzikos verslo atstovai iš visų trijų Baltijos kraštų, taip pat Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Vengrijos. „Warner music“ atstovas Rytų Europos kraštams Jaro Slavikas, dirbęs su tokiais atlikėjais kaip Brainstorm, Zdob Si Zdub, Ruslana, Haydamaky ir kt., „susirungs“ vienoje sesijoje su savarankiškai, be jokios įrašų kompanijos pagalbos egzistuojančios žinomos britų grupės „Marillion“ atstovu Eriku Nielsenu.

Koks šiandien yra įrašų kompanijos vaidmuo atlikėjo karjeroje? Ar gali šiandien grupė savarankiškai leistis albumus, įgyvendinti viešųjų ryšių kompanijas, parduoti savo muziką internetu ir sėkmingai egzistuoti tarptautinėje rinkoje?

Kitoje sesijoje bus aptariamas gana prieštaringas atlikėjo ir prekiniu ženklu paremtos rinkodaros ryšys, kuris atlikėjui yra papildomas pajamų šaltinis bei reklaminė galimybė. Kokia tokio bendradarbiavimo nauda ir kokie trūkumai?

Didelis dėmesys konferencijoje bus skiriamas skaitmeniniam platinimui, kuris šiandien stipriai keičia muzikos verslo esmę ir kelia vis naujų iššūkių kompozitoriams, atlikėjams bei kitokiems muzikos turinio valdytojams.

Ar internetinė prekyba šiandien yra reali alternatyva? Kokie yra sėkmingiausi skaitmeninės prekybos būdai ir kokius pasirinkti? Internetas teikia neišsemiamas reklamos galimybes, tačiau kaip išsiskirti tarp 1,400,000 MySpace (2006 m.) užsiregistravusių atlikėjų ir grupių? Savo versiją pateiks neabejotina konferencijos žvaigždė garsiausios šiuo metu britų įrašų kompanijos Domino Records (Arctic Monkeys, Franz Ferdinand) vadovas Johnas Dyeris, kuris papasakos „Arctic Monkeys“ debiutinio albumo sėkmės istoriją bei pateiks savo versiją apie reklamines galimybes internete, mitus bei tikrovę.

Apie įrašų pardavimą 21 amžiuje taip pat kalbės Tom Panton, organizavęs novatoriškosios elektroninės muzikos įrašų kompanijos WARP internetinę mažmeninę prekybą ir vėliau sėkmingai išplėtęs savo verslą, 2006 pelnęs „Best Music Store“ apdovanojimą. Paskutines naujienas apie sudėtingą muzikos elektroninio verslo infrastruktūrą pateiks sėkmingiausiai savo muziką eksportuojančios šalies „Music Export Sweden“ vadovas Anders Hjelmtorp, 2000 m. įkūręs ir skaitmeninio video produkcijos platinimo įmonę Musicbrigade, taip pat „Warner Music“ atstovas skaitmeninės muzikos platinimui Rytų Europoje Csaba Nasz.

Mažėjant įrašų pardavimams, tikrą pakilimą išgyvena gyvosios muzikos scena, bene svarbiausias sėkmingai egzistuojančios muzikos industrijos elementas. Jai skirtoje sesijoje bus lyginami gana sunkiai palyginami dalykai – Anglijos ir Baltijos kraštų gyvosios muzikos scenos, aptariama, kaip ir kodėl yra svarbu ją vystyti, kokiu būdu šioje srityje koegzistuoja įvairūs muzikos verslo sektoriai.

Sesijoje dalyvauja klubinio sektoriaus atstovas, vienas aktyviausių promotorių Londono klubuose Alanas Northas bei žymiausios Londono kultūros institucijos Barbican Centre programų sudarytojas Brynas Ormrodas, šios institucijos programos dažnai yra įvardijamos kaip kokybiškiausios, novatoriškiausios, rizikingiausios, kuriose Jungtinės Karalystės rinkai yra pristatomi dar mažai žinomi talentai.

Muzika kaip turizmas? Tai bene populiariausia šiuo metu tema, daugybė sparčiai atsirandančių naujų festivalių Europoje pelnosi iš kylančio „festivalinio“ turizmo. Kokie yra svarbiausi sėkmingo festivalio komponentai?

Ambicinga programa, nedidelės kainos ar pridėtinė turizmo vertė? Kokios yra specifinės Baltijos regiono problemos rengiant didelį tarptautinį renginį? Konferencijoje dalyvauja du vieno garsiausių Vidurio Europoje Szigeto festivalio atstovai, festivalio direktorius Jozsefas Kardosas bei programų sudarytojas Markas Bona.

Savaitę Budapešto Obuda saloje trunkantis renginys sutraukia daugiau nei 400.000 lankytojų, pristato įvairiausių žanrų muziką ir kviečiasi tokias grupes kaip Radiohead. Lietuviškuoju atsaku galima būtų laikyti Lietuvoje šiemet pirmą kartą organizuojamą B2gether festivalį, kuris suteikia tam tikro optimizmo, kad panašų festivalį galime turėti ir mes.

Skalvijos kinoteatre konferencijos metu kartu su MTV Baltic rengiama dar viena diskusija, skiriama videoklipų kūrybos problemoms. Kokie yra svarbiausi sėkmingo videoklipo komponentai? Ar tikrai sėkmė priklauso nuo didelio biudžeto ir ambicingo įgyvendinimo? Iš kitos pusės – kiek svarbus yra videoklipo kūrimas atlikėjui? Kokie čia slypi trūkumai ir neišnaudotos galimybės? Diskusijoje dalyvaus MTV Baltic atstovai bei svečiai iš MTV International – Giles Williams bei Zoe Leigh-Njoten.

Koncertai: įdomausios Baltijos regiono grupės ir įžūlūs britai

Šių ir įvairių kitų konferencijos metu organizuojamų sesijų dalyviai, įrašų kompanijų, festivalių, klubų bei kultūros centrų atstovai bei programų sudarytojai taip pat vertins Baltijos atlikėjų pasirodymus, kurie vyks gegužės 24 d. „Galaxy“ (20 val.) bei „Gravity“ (23 val.) klubuose.

Daugiau nei iš 70 Baltijos grupių Britų tarybos ekspertai atsirinko 5 lietuvių, 3 latvių bei 2 estų grupes. Atlikėjai buvo atrenkami vadovaujantis keliais svarbiausiais kriterijais – pagal grojamo repertuaro originalumą bei grupės galimybes kitose rinkose (eksporto galimybę). Įdomu tai, kad grupės buvo vertinamos neatsižvelgiant į nacionalinį ar žanrinį kriterijų. Taip pat nebuvo svarstomi ir ankstesniais metais šiame renginyje pasirodę atlikėjai.

Klube „Galaxy“ gegužės 24 d. pasirodys viena stipriausių Lietuvoje alternatyvaus popso grupė „Pieno lazeriai“ (LT), punk-ska pionieriai Lietuvoje, daugiau nei 10 metų kartu grojantys ir do it yourself filosofiją propaguojantys dr. Green (LT) bei neabejotinai stipriausia Lietuvoje britpopo grupė „Brainers“ (LT).

Latviai siunčia savo naująją viltį, vieną sėkmingiausių Latvijos poproko grupių po Brainstormų „Double Faced Eels“ (LV), iš Estijos atvyksta jauna šešių asmenų alternatyvaus pop grupė „Under Marié“ (EE).

Koncerto „Galaxy“ pabaigoje gros britų grupė „Misty‘s Big Adventure“, eklektiško indie-pop bigbendas, Johno Peelo ir BBC Radio 1 Didžiojoje Britanijoje favoritas. Pasak britų spaudos, grupės lyderis Grandmaster Gareth turi šešiamečio vaizduotės, entuziazmo ir šešiasdešimtmečio cinizmo.

„Galaxy“ taip pat pasirodys „Go Gaga“ projekto vidžėjai ir didžėjai, kurį rengia unikalias vizualines formas parenkantys RÜT RÜT bei Partyzanai DJs.

„Gravity“ klube tą pačią gegužės 24-ąją vėlai vakare pasirodys smagi estiško breakbeat/ragga grupė „Def Räädu & J.O.C.“ (EE), grojanti unikalų ugrofiniškos ištarmės, regio, dub, trip-hopo ir jazzy inkliuzų miksą.

Elektroninės muzikos vakaro metu gros Fusedmarc (LT), viena kūrybingiausių grupių šiuo metu Lietuvoje, scenoje kurianti neįprastą reginį ir skambesį, į savo pasirodymus įtraukiantys realiu laiku elektroniškai modifikuojamą gyvą garsą bei išraiškingas videoinstaliacijas; taip pat pasirodys unikalaus balso savininkas Golden Parazyth (LT), grojantis tamsų atmosferinį electro.

Šalia gyvų atlikėjų pasirodys ir latvių elektroninės muzikos kūrėjai: subtilių elektroninių kompozicijų meistras Martinez Gonzalez (LV) bei NGC-5128 (LV) aka Kristaps Lagzdins, vienas Latvijos techno muzikos scenos lyderių. Vakaro pabaigoje didžėjaus Jungtinės Karalystės turntable čempionas JFB.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją