Tai, matyt, ir traukia civilizacijos dulkėmis springstančių, ,,kitokio" gyvenimo būdo beieškančių keliautojų dėmesį. Bet tai tik pavieniai kelionių mėgėjai. Todėl verta skubėti, kol dar turistų neišlepintas šis žemės kampelis, nors ir jame jau jaučiami pirmieji civilizacijos žingsniai. Kalbant skaičiais, vidutinio laosiečio metų uždarbis – apie 250 JAV dolerių (21 JAV doleris per mėnesį). Šis faktas suteikia puikias galimybes pamatyti labai daug už labai mažai...
Neregėtas pasaulis
Tiems, kurie nemėgsta nepatogumų ir netikėtumų, siūlyčiau apsiriboti Siem Reapu – šventyklų rojumi, įtrauktu į UNESCO paveldo sąrašą, ir Vientianu – didžiojo Mekongo pakrantėje įsikūrusia sostine. Čia jau galima rasti prabangių viešbučių ir ištaigingų restoranų, kartu mėgaujantis paprastu laosiečių gyvenimu turguose, rytinėmis budistų vienuolių pamaldomis šventyklose, neregėtais vaisiais ir karšta žiemos saule. Tačiau tie, kurie sugeba atsisakyti patogumų, pamatys kur kas daugiau.
Kelionė dulkių rūke gyvastimi aplipusiu pikapu nuves į neregėtą pasaulį, kur nendrinių kaimų vyresnieji leis arba uždraus fotografuoti pusnuogius kūnus, besididžiuojančius galvos dangalų blizgesiu, o vaikų būriai džiaugsis menkiausiu jūsų dėmesiu.
Tykojančios ligos
Laose, kaip ir daugumoje kitų Azijos kraštų, galioja kelios taisyklės, kurių privalu laikytis.
Kaimuose vis dar gyvi maliariniai uodai, hepatitai, meningokokinės ligos bei kitos infekcijos, kurios gali paversti kelionę tikru košmaru. Rekomenduojamų skiepų ir priešmaliarinių preparatų sąrašas nuolat kinta. Todėl jais vertėtų pasirūpinti prieš 1–2 mėnesius iki kelionės. Pasiskiepyti ir gauti naudingų patarimų galima Vilniaus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centre (Kalvarijų gatvė 153) bei Žvėryno infekcinių ligų poliklinikoje.
Laoso gilumoje beveik neįmanoma gauti reikalingų vaistų, jau nekalbant apie medicininę pagalbą. Todėl būtina turėti savo vaistinėlę ir gerą draudimą, kad rimtai susirgę būtumėt kuo skubiau nugabenti į Bankoką. Net jei kiltų didelė pagunda paragauti neregėtos gausybės daržovių, vaisių ar įmantrių patiekalų, prisiminkite, kad valgyti galima tik tai, kas nusilupa arba yra termiškai apdorota. Todėl salotų, ledų, nepakuotų sulčių, jau nekalbant apie čiaupo vandenį, reikėtų vengti.
Keliaujant po kaimus svarbu nepamiršti, kad šių žmonių papročiai ir tradicijos labai skiriasi nuo mūsiškių. Todėl pasidomėkite, kas yra nepriimtina šiai tautai, kaip neįžeisti jų tradicijų. Geriausias patarėjas pavieniams keliautojams yra leidyklų „Lonely Planet“ arba „The Rought Guide“ kelionių knygos. Jose rasite visą reikalingą informaciją apie vieną ar kitą šalį.
Kainos nesikandžioja
Laosas yra ypač pigi šalis turistui. Naktis bendrabučio tipo nakvynės namuose kainuoja 1–5 JAV dolerius, dvivietis kambarys su šaltu dušu provincijos miestuke – 5–15 JAV dolerių. Tačiau kaimuose galima prašytis nakvynės pas gyventojus: patogumų čia mažai, tačiau įspūdžių užteks ilgam. Maitintis pigiausia turguose. Turės praeiti šiek tiek laiko, kol susitaikysite su šia mitybos vieta. Jei esate ekstremalių pojūčių mėgėjas, ragaukite buožgalvių, žiurkių, šikšnosparnių patiekalą tik už 1–2 dolerius. Kiti tegul pasitenkina ryžių porcija kokioje nors „kavinėje“.
Sunku tiksliai pasakyti, koks vidutinis keliautojo po Laosą biudžetas. Tai priklauso nuo to, ką čia keliauninkas veikia, kur nakvoja, kuo maitinasi. Manau, kad 15–25 dolerių per dieną turėtų pakakti, įskaitant kelionę, maistą ir nakvynę.
Prastas susisiekimas
Didžiausias nepatogumas, kurį patiria keliautojai – prastas susisiekimas. Į traukinį geriau iš viso nesėsti, o autobusų beveik nėra.
Vietiniai keliauja krovininiais automobiliais – tai labai ekonomiškas, tačiau varginantis ir dulkėtas pasirinkimas.
Siem Reape galima išsinuomoti automobilį su vairuotoju (30–50 dolerių už dieną).
