Tąkart Vilniuje įvykusioje ceremonijoje Izraelio atstovams buvo perduotos 309 Lietuvoje atrastos ir išsaugotos toros bei jų fragmentai.
Lietuvos pareigūnai neatmeta galimybės perduoti žydams likusias Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje toras, tačiau teigia, kad konkrečios derybos tuo klausimu nevyksta.
"Birželį Lietuvoje viešint rabino Andrew Bakerio (Endrio Beikerio) vadovaujamai tarptautinei žydų ekspertų grupei, ji pageidavo, kad žydams būtų grąžintos Nacionalinėje bibliotekoje likusios toros", - BNS sakė Lietuvos kultūros ministerijos sekretorius Rolandas Kvietkauskas.
Jo teigimu, didžioji dalis bibliotekoje saugomų torų yra kultūros vertybės. "Vyriausybė nėra pasakiusi "ne", bet nėra ir jokių susitarimų. Galimybė perduoti likusias toras išlieka, bet konkrečios derybos nevyksta", - sakė Kultūros ministerijos sekretorius.
Sausį Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje sukaupti žydų šventraščiai buvo perduoti Izraelyje įsikūrusiame žydų paveldo centrui "Hechal Shlomo". Lietuvos žydų bendruomenės teigimu, iš daugiau kaip 300 torų tinkamos naudoti tik dvylika.
Jos atiteks užsienyje savo veiklą tęsiančioms ir senuosius vardus išsaugojusioms Telšių, Panevėžio, Vilijampolės (Slabados) ješivoms (rabinų seminarijoms).
Kitą torų dalį gaus tos religinės bendrijos, kurios imsis restauruoti toras. Visiškai netinkamos toros - pergamento ritiniai su Senojo testamento penkiaknygės tekstu - pagal religijos reikalavimus bus palaidotos.
Tora yra ant pergamentinio ritinio ranka surašyta Biblijos Penkiaknygė, drauge su dešimtimi Dievo įsakymų Viešpaties ant Sinajaus kalno įteikta pranašui Mozei, kai šis prieš tris tūkstantmečius vedė savo tautą iš Egipto vergijos į pažadėtąją žemę - Palestiną.
Torų ritiniai laikomi specialiose spintose sinagogose, jie turi būti idealiai tvarkingi, o dėl įvairių priežasčių tapę netinkamais naudoti - laidojami žemėje.