Namie laikomų gyvūnų poveikį tyrę Vorviko universiteto mokslininkai tvirtina, kad gyvūnų šeimininkai akivaizdžiai geriau lankė mokyklą. Taip buvo visose stebėtose klasėse, bet ryškiausiai - žemesnėse (nuo pirmos iki trečios, 5-8 metų grupėje).
Tiriant vaikų seiles, žvėrelius laikančių vaikų seilėse buvo daugiau antikūnų - imunoglobulino A (IgA), kurio kiekis atspindi imuninės sistemos stiprumą. Jei IgA yra nedaug - organizmas būna neatsparus infekcijai.
Panašu, kad šis britų mokslininkų darbas patvirtina vadinamąją "purvo hipotezę", pagal kurią, jei ankstyvoje vaikystėje pernelyg laikomasi švaros, imuninė sistema silpniau išsivysto. Tokia prielaida dabar aiškinama padažnėjusių astmos atvejų statistika.
Bendraudami su gyvūnais, vaikai dažniau susiduria su įvairiu užkratu, todėl jų organizmas prisitaiko prie tokios aplinkos - jų imuninė sistema stiprėja.
Vis dėlto mokslininkai pripažįsta, kad artimai bendraujant su gyvūnais didėja pavojus užsikrėsti kirmėlėmis, kurių turi dažnas šuo. Nuo jų atsiranda įvairių ligų - skauda pilvas, pakenkiamas regėjimas.
Nustatyta, kad, nepaisydami perspėjimų ir pavojų, maždaug 30 procentų vaikų dalijasi maistu su savo žvėreliais, o 21 procentas leidžia jiems laižyti pirštus.