„Aš drįsčiau spėti, kad laimikiai turėtų būti prastesni vien dėl labai sunkių medžioklės sąlygų – nėra sniego, visur pažliugę, keliai permirkę. Žinoma, žvėrių populiacijai visa tai tik į naudą – daugiau jų liko“, - DELFI sakė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas.

Per 20 metų medžiojantis vyras sako tokio šilto medžioklės sezono nepamenantis. Anot jo, nors medžioklės sąlygos buvę sunkios, tačiau žvėrims gyvenimas buvo geras – jie nesikoncentravo prie šėryklų, jų veikla matėsi visur. E. Tijušas pasakoja, kad šįmet šernai vaikštinėjo kur norėjo ir galėjo lengvai knisti – anksčiau niekada nebūdavę, jog ūkininkai žiemą skųstųsi šernų daroma žala.

„Didžiajai daugumai medžiotojų svarbiau pats procesas, nebūtinai medžioklė turi būti išreikšta sumedžiotų gyvūnų skaičiumi ar kilogramais mėsos – dėl to medžiotojų aktyvumas nebuvo mažesnis“, - sakė E. Tijušas, užklaustas, ar šilta žiema nesumažino medžioklių skaičiaus. Anot jo, nors ir reikėję po miškus braidžioti saugantis, kad neišsimaudytum, jaunesnioji medžiotojų karta buvo aktyvi ir tokiomis sąlygomis.

Tykoti šernų – į bokštelį

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys teigia, kad pagal naują Medžioklės taisyklių redakciją vasario 1 dieną baigiasi medžioklių su varovais sezonas, tačiau leidžiama medžioti tykojant.

Anot jo, iki balandžio vidurio leidžiama medžioti bebrus, visus metus galima medžioti plėšrūnus, pridarančius daug žalos kitai faunai – lapes, mangutus ir kanadines audines.

Iki kovo pirmos galima medžioti kovus ir pilkąsias varnas. Šernų jauniklius, visus antramečius šernus ir vyresnius nei antramečiai patinus nuo vasario 2 d. iki kovo 1 d. bus galima medžioti tik tykojant bokšteliuose. Anot L.Budrio, medžiotojai turėtų jausti pareigą ir reguliuoti lapių skaičių, dėl kurių šalyje vis pasitaiko pasiutligės židinių.

„Vasarį saulė pereina į kitą stadiją, pavasarėja ir visame pasaulyje prasidės jauniklių vedimo metas – paprastai tuo metu medžioklė draudžiama arba ribojama“, - aiškino L. Budrys.

L. Budriui teko girdėti tarp medžiotojų sklindančių gandų, esą dėl vėlai užklupusios žiemos medžioklės sezonas pratęstas, tačiau tai, pasak pareigūno, nėra tiesa – medžioklės tvarką nustatančiose medžioklės taisyklėse tai nenumatyta.

„Pagal neoficialius klubų ir būrelių pranešimus, šis sezonas buvo sėkmingas ir medžioklės rezultatai, bent jau šernų ir stirnų, kur kas didesni nei buvo pernai. Vadinasi, bent medžiojamosios faunos kol kas turime užtektinai“, - sakė Gamtos apsaugos departamento direktorius. Visgi jis prognozuoja, kad vasarį medžioklių bus mažiau – ne kiekvienas gali bokštelyje išsėdėti svilinant 15 laipsnių šalčio.

Balandžio 1 d. įsigaliosianti nauja Medžioklės taisyklių nuostata apibrėžia, kad medžiotojai, kai medžiojama varant, grandine ar katilu, ant kepurių turi ryšėti ryškias oranžines, raudonas ar geltonas juostas arba dėvėti tokių spalvų kepures ar liemenes.

Lietuvoje yra apie 30 tūkstančių medžiotojų. Daugiausia gyvūnų Lietuvoje knibžda ten, kur derlingiausia žemė – vidurio Lietuvoje, Ukmergės, Panevėžio ir Raseinių rajonuose.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją