Žinoma, jei žmogui neduota balso jėga ir grožis, nesuteiks jų ir joga. Tačiau jei atlikėjas susikaustęs, įsitempęs, natūralu, kad balsas neskambės visa jėga. Joga pagelbsti šalinant visas įtampas, taigi balsą ji vis dėlto "stiprina".
Dabarties operos solistui reikia beveik tokio pat lankstumo ir paslankumo kaip dramos aktoriui. Anksčiau scenoje dainininkui užtekdavo galbūt kelių pozų, tačiau pastarąjį dešimtmetį labai keitėsi veiksmo operoje samprata.
Kuo sudėtingesnis kūrinys ar partija, tuo geriau atlikėjas turi būti įvaldęs kvėpavimo techniką. Joga čia labai padeda. Padeda ji ir atsipalaiduoti. Kiti, kad atsipalaiduotų, griebiasi cigaretės ar svaigalų. "Man šie būdai netinka, - sako Sandra. - Radau kitokį".
Prieš spektaklį jogos pratimai dainininkei padeda maksimaliai pajusti situaciją čia ir dabar, susitelkti į vaidmenį.
Mesk baimę į šalį
Dainininkė pasakoja puikiai supratusi savo trūkumą - pasidavimą baimei. "Būdavo, įžengiu į sceną ir sustingstu, išsigąstu", - prisimena ji. Vaikystėje nieko panašaus nebuvo - be jokių problemų padainuodavo ir scenoje, ir mamos "pastatyta" kokiame nors pobūvyje. Paskui kažkas atsitiko. Savo vokalo pedagogei Vladai Mikštaitei ji guodėsi: "Labai noriu dainuoti, tačiau bijau. Jaučiu, kad galiu, bet baimė trukdo". Profesorė tada atsakė tiesiai šviesiai: "Meti visas baimes ir eini į sceną!"
Pradėjusi sukti galvą, kaip tų baimių atsikratyti, Sandra suvokė, kaip svarbu pažinti save. Tada pažinsi ir kitus. Dainininkui tai ypač svarbu. Juk atlikti vaidmenį - ne vien jį išdainuoti, bet ir perteikti atitinkamas būsenas, tiesiog į jas panirti. Reikia jas suprasti, kad perteiktum. Iškart justi, jei nėra darnos tarp dainavimo ir personažo psichologinės būsenos pojūčio.
Sandra ėmėsi psichologinės literatūros, knygų apie meditaciją, dzen, dao, įvairias religijas. Jau keli metai ji yra radijo laidos "Pašnekesiai apie tave ir kitus" (Lietuvos radijo programa "Klasika") klausytoja ir gerbėja. "Anksčiau ar vėliau ateina laikas, kai pradedi savęs klausinėti: kas esi, iš kur ir kodėl ateini, kokia tavo paskirtis, kodėl verta gyventi, - dėsto Sandra. - Man patinka gilintis į fundamentaliąsias tiesas, ant kurių ir laikosi pasaulis".
"Vieni eina į bažnyčią, kiti į mišką, treti į jogą, - samprotauja Sandra, - o tikslas vienas - atsikratyti sukauptos neigiamos energijos. Anksčiau aš nesuprasdavau, ką reiškia pasikapstyti darže. Tai irgi meditacija. Nesuprasdavau, kaip žvejojimas gali padėti save subalansuoti, harmonizuoti. Kai savyje nejunti harmonijos, sunku susitelkti, nesi pajėgus valdyti situacijos, todėl ir iškeroja baimės".
"Žmogus laimingas tada, kai nueina pašaukimo keliu, - įsitikinusi solistė. - Tada savo darbą dirba entuziastingai, tada jam užtenka kantrybės. Likimas mane vedė į dainavimą - įsitikinau, kad tai tikrai mano pašaukimas. O kelionę į save pradėjau nuo įveiktos baimės ".
Priimti, ką teikia gyvenimas
Solistės numestas svoris nemenkas - per dvidešimt kilogramų. Prieš ryždamasi lieknėti ji žinojo, kad jokiu būdu nevalia drastiškai siekti greito rezultato. Galima nepataisomai pakenkti sau.
Kolegos pastebėjo, kad su Sandra "kažkas vyksta". Šeima atkreipė dėmesį, kad iš prigimties impulsyvi žmona ir mama tapo ramesnė. "Muzikoje impulsyvumas reikalingas, - sako ji. - Bet reikalingas ir ramumas. Jogos teikiama ramybė toli gražu nereiškia subliuškimo, ištižimo. Priešingai, aktyvus ramumas leidžia siekti blaivaus proto ir karštos širdies dermės".
Sandra mielai dalijasi savo patyrimais ir įžvalgomis, tačiau nė vieno neagitavo būtinai pabandyti, ką išbandė pati. Vyro Artūro, su kuriuo augina du sūnus, Edvardą ir Edmundą, irgi neagitavo. "O gal kitam žmogui ji neteiks malonumo, gal labiau tiktų palankyti, tarkim, šokių mokyklą", - svarsto dainininkė.
Pašnekovė sutinka: tai, ką atrado ji, galima atrasti ir kitaip. Būdai įvairūs. "Bet viena aišku, - pabrėžia Sandra. - Visi keliai veda į Romą. Roma čia - išminties metafora".
"Labai vertinu tai, ką turiu, - pasidžiaugia dainininkė. - Manau, kad turiu daug. Dainuoju Operos teatre, dalyvauju kituose projektuose. Iš pradžių teatre buvau stažuotoja, dabar operos solistė. Neseniai dainavau Dalios Ibelhauptaitės režisuotoje "Bohemoje", vėl dainuosiu "Žydėje". Stengiuosi dėkingai priimti, ką teikia gyvenimas, dėl vaidmenų nesidraskau. Aišku, nesėdžiu rankų sudėjusi: stengiuosi, mokausi, darau. Ne tik teatras deda pastangas: atsinaujina, tobulina akustiką, mes irgi stengiamės: kad tartis būtų aiškesnė, vaidyba įtaigesnė, dainavimas geresnis".
