„Aš, kaip Žemės ūkio ministerijos vadovė, bandysiu gauti kitų ministrų bei koalicijos partnerių pritarimą, kad „Mažeikių naftos" privatizavimo lėšos iš dalies galėtų būti panaudotos ūkininkų nuostolimas padengti, ne tik rubliniams indėliams grąžinti, ne tik dirbančių pensininkų negautoms pajamoms kompensuoti. Taip kaip kadaise „sudegė" indėliai, taip pernai „sudegė" derliaus dalis. Manau, žemdirbių reikalavimas yra pagrįstas užtikrinti tokį kompensavimą, kuris pagal Europos patvirtintą metodiką yra galimas", - teigė K.Prunskienė.
Kompesacijoms jau paskirta 50 milijonų litų. Šiuo metu Vyriausybėje svarstoma galimybė padidinti kompensavimą iki 190 milijonų litų.
Tačiau į antradienį Kaune vykusį išplėstinį žemdirbių pasitarimą susirinkę ūkininkai pasigedo konkretumo.
„Labiausiai stebina, kad nėra pozicijos nei ministerijos, nei valstybės, ir kaip piliečiui man niekas nėra aišku. Kažkokie milijonai tai atsiranda, tai dingsta, tai naftą žada parduoti. Yra 3 klausimai – kada kompensuos, kiek kompensuos. Koks skirtumas, kiek milijonų? Tai yra aritmetika. Jeigu yra 700 milijonų litų nuostolių, dauginame iš procento ir gauname sumą. Ir kad būtų aišku, kada gausiu sąskaitą. Jei, kaip šneka, skirs 190 milijonų litų, tai bus normalūs pinigai, reali valstybės pagalba, o dabar tai yra politinė akcija – paskelbė: duosime tiek milijonų. Kol rinkimai artėja, tai šneka, mes gaištam laiką. Nėra konkretumo", - sakė ūkininkas iš Panevėžio, su šeima patyręs pusės milijono litų nuostolį Vytautas Skruzdys.
Ne visi ūkininkai nori draustis
Ūkininkų gyvulių, pasėlių ar pastatų draudimo įmokų kompensacijoms biudžete numatyta 22 milijonai litų.
Pasak K.Punskienės, šiuo metu einama privalomojo draudimo kryptimi. Iki balandžio 10 dienos planuojama sukurti draudimo sistemą.
„Tai yra tokia sistema, kurioje nemažą vaidmenį atlieka Lietuvos valstybė per Žemės ūkio ministeriją ir prie jos kuriamą pasėlių draudimo koordinavimo tarybą. Taryba bus suformuota iš žemdirbių, Žemės ūkio ministerijos atstovų, finansininkų, taip pat dalyvaujant draudikams. Mes turime suformuoti tokią sistemą, kuri būtų pati pigiausia administruoti, aprėptų kiek galima daugiau besidraudžiančių ir kartu įmoka už 1 hektarą būtų mažesnė. Mes manome, kad taip būtų galima įmok1, kuri buvo iki šiol, sumažinti 2-3 kartus. Per brangus draudimas buvo pagrindinė priežastis stabdanti ūkininkų draudimąsi", - sakė K.Prunskienė.
Ūkininkai mano, kad privalomojo draudimo įvedimas sulauks prieštaringų vertinimų ir apgailestauja, kad į jų siūlymus nėra atsižvelgiama.
„Šiandien mes dar neturime galutinių pasiūlymų, koks draudimo modelis bus pasiūlytas žemdirbiams, bet iš nuogirdų sprendžiame, kad norima įvesti tam tikras prievoles, būtinybę draustis. Šitie dalykai žemdirbiams nelabai patinka, nes bet kokia prievolė sukelia neigiamą reakciją. Tuo tarpu mūsų siūlomas tarpusavio pagalbos fondo kūrimo modelis visą laiką yra nustumiamas į šalį. Aiškinama, kad toks fondas neatitinka įstatymų, negalėtų gauti valstybės paramos, kokią dabar gauna draudimo kompanijos. Bandoma prastumti privačią draudimo kompaniją, o naujausiomis žiniomis rengiamasi skelbti tarptautinį konkursą, kas, mūsų manymu, būtų ne visai protinga", - sakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas
Pasak A.Macijausko, savitarpio pagalbos fondas už pivalomą draudimą pranašesnis tuo, kad jei neįvyktų draudiminiai įvykiai, pinigai neiškeliautų kaip pelnas privačioms bendrovėms, o sukauptus pinigus žemdirbiai galėtų investuoti. Žemdirbiai patys vertintų savo pasėlius bei nuostolius.
