Šimtmečiais Dalai Lama buvo tradicinis dvasinis ir pasaulietinis Tibeto žmonių lyderis. Tenzinas Gyatso, dabartinis Dalai Lama, gimė 1935 metais Amdo, Tibete, ir dvejų metukų buvo atpažintas kaip 14-asis įpėdinis. 1959 metais jis buvo priverstas išvykti iš Kinijos ir nuo tada gyvena atokiame Dharamsalos kaime Šiaurės Indijoje.
Keliaudamas Dalai Lama visur skleidžia savo šilumą ir draugiškumą; net ką tik su juo susipažinę teigia, jog pasijunta lyg susitikę su senu draugu. Būdamas 65 metų jis yra itin gyvybingas ir pasižymi puikiu humoro jausmu. Jį nesunku prajuokinti, tačiau lygiai taip pat greitai jis gali įsitraukti į rimtą diskusiją, sudėtingas problemas aptardamas ramiai ir išmintingai.
Paklaustas, kaip suvokia save, Dalai Lama pastebi, kad labiausiai jis susitapatina su paprasto budistų vienuolio vaidmeniu. Vienuoliu jis tapo dar labai jaunas, ir nuo to laiko kasdienis jo režimas susideda iš kėlimosi kasryt 3:30 ir kelių valandų maldų bei meditacijos. Nors jo kasdienėje praktikoje yra keli skirtingi meditacijų tipai, Dalai Lama dažnai rekomenduoja tam tikrą budistinės meditacijos formą, pavadintą analitine meditacija.
„Šis meditacijos tipas reikalauja protavimo“, - aiškina Dalai Lama. „Protavimas gali paskatinti pozityvų mąstymą ir nugalėti mintis, jausmus, vedančius į kančias bei nepasitenkinimą. Analitinėje meditacijoje vidiniai pokyčiai pasiekiami per sisteminį tyrimą ir analizę. Tokiu būdu mes galime tinkamai panaudoti žmogiškąjį protą, gebėjimą analizuoti, kad pasiektume laimę ir pasitenkinimą.“
Jus stebina įvardintos paralelės tarp analitinės meditacijos ir moderniosios kognityvinės terapijos? Analitinė meditacija gali sumažinti destruktyvias emocijas. Štai kaip Dalai Lama iliustruoja, kaip analitinė meditacija nugali pyktį.
„Pirmiausia reikia suprasti destruktyvų pykčio poveikį“, - aiškina jis. „Reikia nuolat tyrinėti ir mąstyti apie destruktyvų pykčio poveikį sveikatai, šeimos santykiams, visuomenei. Reikia tai analizuoti ne kartą ir ne du, bet tol, kol tai taps gilesniuoju supratimu.
Tarkime, kad jus kas nors įskaudina. Veikiausiai iš pradžių supykstate, bet paskui pagalvojate apie destruktyvią pykčio prigimtį, ir tada iškart būnate atsargesni, neleidžiate pykčiui įsivešėti. Tuomet jūs tęsiate savo analizę, tyrinėdami tai, ar pykčio atsakas yra konstruktyvus, ar dekonstruktyvus, ar jis pagerins situaciją, ar ne”,-sako Dalai Lama.
„Šis priežasčių ieškojimo ir analizės procesas gali tęstis ir kitomis kryptims. Pavyzdžiui, galite pagalvoti, ar niekuo neprisidėjote prie tos situacijos, kuri jus išmušė iš vėžių. Taipogi, kai pykstate, žmogų, kuris jus supykdė, tapote juodžiausiomis spalvomis. Tačiau jei analizuotumėte, suprastumėte, kad kiekvienas žmogus – pozityvių ir negatyvių bruožų derinys, ir gautumėte kur kas realistiškesnę žmogaus charakteristiką, bandydami rasti pozityvius jo asmenybės aspektus.“
Praktiškai pykčio jėgai sumažinti galima naudoti įvairius analizės būdus. Tai nereiškia, kad turėtumėte nereaguoti, kai kažkas nori jus įskaudinti. Priešingai, turėtumėte imtis priemonių, kad apsaugotumėte save ir kitus. Tačiau siūlomieji analizės metodai padės išsklaidyti jūsų pykčio intensyvumą ir destruktyvumą, o į situaciją galėsite žvelgti be neapykantos.
Be to, analitinė meditacija gali taip pat vaidinti svarbų vaidmenį pozityviojoje psichologijoje – naujoje psichologijos kryptyje, kuri susitelkia į pozityvaus mąstymo vystymą. Pasak Dalai Lamos, budizmo metodų naudojimas gali padėti vystyti pozityvų mąstymą ir tokius bruožus kaip gerumas, atjauta, tolerancija.
Jis pataria: „Jūs juk irgi lygiai taip pat praeityje klydote – bet dėl tų klaidų netapote blogu žmogumi; taip ir dabar galite atskirti kito žmogaus klaidas ir piktus veiksmus nuo jo paties kaip asmenybės. Priminkite sau, kad galbūt yra kiti veiksniai, privertę tą žmogų taip pasielgti, kurių jūs nežinote. Analizuokite situaciją, pažvelkite į ją iš platesnės perspektyvos, matykite ją kaip galimybę dvasiškai augti.“
Vienas svarbiausių Dalai Lamos bruožų – kad nepaisant pasaulinės šlovės, jis, regis, išliko tikras kuklumo įsikūnijimas ir su visais elgiasi vienodai pagarbiai. Jis mato jus kaip žmogų, nesprendžia apie jus pagal jūsų socialinę padėtį, turtą, rasę ar lytį.
Domėdamasis Vakarų mokslu, Dalai Lama neabejotinai ir toliau bus tiltas, siejantis tradicinę Rytų išmintį ir moderniąją Vakarų psichologiją.
Meditacija
Budizmas turi gausybę meditacijos praktikų. Siūlome vieną dėmesio sutelkimo pratimą.
Atsisėskite ant pagalvėlės sukryžiuotomis kojomis arba, jei tai nepatogu, ant kėdės, arba net atsigulkite ant nugaros, tačiau kūnas visuomet turi būti atpalaiduotas, o nugara – tiesi. Akys gali būti užmerktos, primerktos arba atmerktos.
Būkite atsipalaidavę. Ramūs, bet budrūs.
Triskart lėtai, ramiai, giliai įkvėpkite per nosį. Stebėkite savo kūną ir tai, ką jaučiate. Kvėpuokite natūraliai, stebėdami kiekvieną įkvėpimą ir iškvėpimą, jusdami, ar jis ilgas, ar trumpas, gilus ar ne, lėtas ar greitas. Nesistenkite kvėpuoti ritmingai. Leiskite kūnui kvėpuoti taip, lyg jūs patys miegotumėte, tačiau protas liktų budrus.
Nesąmoningai gali kilti įvairios mintys, dėmesį gali atitraukti triukšmas ir kiti aplinkos trikdžiai. Kai pastebėsite, jog jus išblaškė, vietoje to, kad vėl sugrąžintumėte savo dėmesį prie kvėpavimo, paprasčiausiai pasistenkite atsikratyti apnikusių minčių. Nenuliūskite. Tiesiog džiaukitės, kad pastebėjote trikdžius, ir lėtai grįžkite prie kvėpavimo.
Kartokite šį pratimą iš pradžių 24 minutes per dieną. Pradedantieji, jei reikia, gali skaičiuoti kiekvieną įkvėpimą iki 21. Kaskart mintims nuklydus grįžkite prie 1.
