Tačiau jis niekaip neįstengia suprasti jūsų interesų, su juo nėra apie ką kalbėti. Jis grubokas su jumis ir su vaikais. Ir štai jums norisi kažko, kas nebūtų vien seksas. Ir vien ūkis. Jums norisi sielų bendrumo. Kad vyriškis būtų jautrus, supratingas, kad jis mokėtų suprasti liūdesį ir apmaudą. Kad nesakytų: „Būta čia ko žliumbti”. Kad būtų su jumis švelnus ir dėmesingas.
Tačiau visai gali būti, kad toks jautrus ir dėmesingas vyras taip pat jūsų gyvenime yra. Jis yra ir dabar, ir jūsų praeityje. Vienintelė bėda - su juo jums neišeidavo arba neišeina mylėtis. Jei jis - jūsų vyras, jums nemalonu pagalvoti apie seksą su juo. Jūs arba fantazuojate, arba ieškote meilės nuotykių su kitais. Dėl ko jums, žinoma, nepavyksta savęs laikyti labai gera žmona. Tačiau tik tokiu būdu jūs sužinote, kad nesate lytiškai šalta. Kas svarbu jūsų savimeilei paglostyti ir savigarbai palaikyti.
Abiem atvejais jūs darote liūdną išvadą apie tai, kad pasaulyje tobulumo nebūna . Ir kad visi vyrai arba seksualūs, arba jautrūs. O šių dviejų savybių derinys toks pats retas, kaip didelis laimėjimas loterijoje.
Žinoma, jūs šiek tiek teisios. Tačiau neteisios sakydamos, kad kalti čia vyrai. Patikėkite: ir gruboki vyrai turi sielas. Ir jie vaikystėje verkdavo, ir jiems skaudėdavo gerklę, ir jie bijodavo skiepų. Ir jautrūs vyrai taip pat turi penius. Ir juos irgi traukia erotika bei seksas. Reikalas tas, kad kaip ir vyrai, taip ir jūs, mielos moterys, kažkada padalinote save į dvi dalis – dvasingąją ir kūniškąją.
Kur praeina ši riba? Ji yra kūne ir dalina jūsų kūną į dvi dalis. Viršutinė dalis - krūtinė, kaklas ir galva - skirta jūsų dvasiniam bendravimui. Apatinė - nuo krūtinės link pilvo ir dubens - seksualiniam.
Kai bendraujate su žmogumi „dvasingai”, t.y. kalbate apie save, savo jausmus, dalinatės įspūdžiais apie spektaklį, knygą, arba aptariate žmonių savybes, įsileidžiate kitą į savo svajonių ir nuomonių pasaulį, jūs nustojate jausti savo apatinę kūno dalį. Jūs jaučiatės „didele galva”, kuri primintų balioną, pririštą už virvutės prie žemės. Ir jis jaučiasi panašiai.
Po tokio „dviejų galvų” susitikimo jūs kurį laiką paneigiate, bet paslapčia imate ilgėtis sekso. Tačiau, gink Dieve, su kuo nors kitu.
Kai bendraujate su žmogumi seksualiai, atvirkščiai, jūs „pametate galvą” ir iš pradžių gyvenate širdimi, o vėliau pavirstate dideliu lytiniu organu, kuris kaista nuo aistros ir nori vis daugiau ir daugiau. Tuo metu viršutinės kūno dalies tarsi ir nebelieka.
Ilgainiui jūs imate svajoti apie dvasinį bendravimą. Gink dieve, ne su šiuo „eržilu”. Jis juk tam akivaizdžiai netinka, tiesa?
Tačiau kas atsitiktų, jei sujungtumėt savo apatinę dalį su viršutine? Jei bendraudama su kiekvienu vyru jaustumėt save kaip visumą?
Paklauskite šito savęs ir pastebėsite šiokį tokį nerimą. Jis kyla dėl to, kad vaizduotėje išdrįsote sugriauti savo sukurtą Berlyno sielą, turėsiančią skirti socialistinį pasaulį nuo kapitalistinio. Nes kiekvienas iš šių pasaulių laikė save geresniu už kitą, paslapčia kitam pavydėdavo, ir laikė jį pavojingu priešu. Tai - siena tarp dviejų jūsų „aš”, kuri atsirado suskilus vieningam „aš”, o jis vadinasi „spontaniška moteris”.
Jūsų dvasingajam „aš” seksas atrodo atstumiantis, gėdingas, uždraustas, chaotiškas, purvinas dalykas, kuris dėl to paslapčia yra labai patrauklus. Tai – jūs tėvų įskiepytos aseksualumo, moralumo, baimės ir kaltės likučiai, iš po kurių veržiasi jūsų spontaniška, moteriška seksualinė jėga.
Jūsų seksualiajam „aš” dvasiniai dalykai atrodo nuobodūs, sterilūs, veidmainiški, belyčiai. Jam norisi dūkti, maištauti ir daryti tai, kas uždrausta.
Tačiau jūs negimėte tokia suskaldyta. Patikėkite: pakaks metus pamedituoti, pasimokyti šokių, savęs pažinimo, įgauti gyvenimiškos patirties, ir šios dvi dalys susijungs. Nenustokite savęs ieškojusios, ir štai ateis diena, kai jūs pajusite savo kūne kažką, kam geriausias pavadinimas - energetinė vienybė. Viena srovė eis žemyn, kita - aukštyn. Jūs pajusite tai taip aiškiai, kaip aiškiai jaučiate lietų arba sraunaus upelio tekėjimą prie jūsų kojų.
Taip ir yra – jūs grįžote prie žemės ir nepamiršote dangaus. Abu jausmai reikalingi, ir štai jūs atrandate save, esančią tarp jų dviejų.
O kas čia per žmogus šalia jūsų? Toks paprastas, žemiškas. Ir kartu nežemiškas. Jūsų kūnai liečiasi, o širdys plaka. Kūnai ir širdys tokie žemiški. O liečiasi ir plaka nuo nežemiškų dalykų...
