Išgirdęs mano klausimą ponas Vladas šypteli. Kurdamas freskas menininkas sulaukia įvairiausių pageidavimų, bet jam dar neteko įamžinti brangiausių pasaulyje vyrų atvaizdus per visą kambario sieną. Paklaustas, ar sutiktų įgyvendinti tokį užsakymą, jis tvirtina, jog naudojant šiuolaikinę freskų kūrimo techniką įmanoma padaryti beveik viską.
„Tikslius žmogaus bruožus nuo fotografijos perkelti ant sienos sudėtinga, tai užimtų gana daug laiko. Pirmiausia reikėtų išgvildenti pagrindinę, visus vyrus jungsiančią idėją, numatyti jiems pozas, paskui nubraižyti eskizą, ir jei mano pasiūlymas tenkintų užsakovą, imtis darbų, truksiančių kelias savaites ar net ilgiau", - tvirtina vyriškis.
Sudėtinga pašalinti
Nors tai būtų originalus interjero puošybos elementas, V.Mackevičius tvirtina, kad stengtųsi įtikinti užsakovę atsisakyti šios minties. Šiuolaikinė freska ir joje pavaizduotos scenos ar abstrakcijos - tai ilgalaikis išliekamąją vertę turintis meno kūrinys, todėl žmogus turi tvirtai apsispręsti, ar tai nėra tik trumpalaikė jo užgaida. Žinoma, freską su pabodusiu atvaizdu galima pašalinti nuo sienos, bet tai labai ilgas, sudėtingas ir daug kainuojantis procesas.
Freskų gamybai naudojami dažai ir kitokia technika - itin patvarūs, įsigeriantys, taigi reikėtų pašalinti ne tik freskos apsauginį sluoksnį, po juo esančius dažus, bet ir didelę dalį sienos paviršiaus sluoksnio. Be to, tokiam darbui atlikti sunku rasti ir specialistų, nes ne kiekvienas menininkas ryžtųsi naikinti net ir kito sukurtą kūrinį, o statybose dirbantys žmonės kažin ar tokį darbą gerai atliktų.
Taigi jei nusprendėte namie turėti freską, ponas Vladas pataria joje vaizduoti tam tikras abstrakcijas, ornamentus, neutralias arba gyvenimo scenas, vaizdus, kurie neblaškytų dėmesio, ilgainiui neįkyrėtų. Svarbiausia - nepamiršti, kad tai ilgalaikis meno kūrinys, galintis pergyventi ne tik jus, bet ir atžalas. Žinoma, jei freska gerai atlikta.
Ji - brangi užgaida (kainuoja mažiausiai kelis tūkstančius litų, tai priklauso nuo ploto, pagrindinės idėjos, jos sudėtingumo, atlikimo technikos, laiko trukmės), tačiau itin vertinga, ypač grožio, estetikos ir meno mėgėjams. Todėl, pasak pašnekovo, ji įkandama ne kiekvienam.
Nuo religijos iki simbolių
Šiandien daugeliui išgirdus žodį „freska" prieš akis vis dar iškyla kelių šimtmečių senumo bažnyčių skliautai, sienos ir lubos su šventųjų gyvenimo scenomis, įamžintomis al fresco technika. Tai pirminė ir ilgiausiai vyravusi freskos samprata. XX amžiaus pabaigoje jas imta įsivaizduoti ir suvokti kita plotme - privačiuose ir visuomeninės paskirties interjeruose. Taigi kitados populiarus bažnytinis menas vis labiau skverbiasi į privačius namus.
Todėl šiandien religinė tematika sudomina retą užsakovą. Pavyzdžiui, Vladas pasakoja, jog neseniai tokio pobūdžio freską kūrė vienam Rusijos turtuoliui. Kiti, ypač lietuviai, mieliau renkasi freskas, kuriose vaizduojamos abstrakcijos, simboliai, arba pageidauja, kad kūrėjas įamžintų tam tikrą filosofinę idėją, gyvenimo sceną, kuri būtų tarsi akstinas siekti užsibrėžtų tikslų.
V.Mackevičius kaip pavyzdį pateikia spalvotą freską, kurioje matyti, kaip žaismingai vandenyje šokinėja delfinai, o ant skardžio krašto sėdintys žmonės žvelgia į kopėčias, kylančias į dangų. „Tai tarsi priminimas ir paskatinimas, kad nuolat reikia eiti pirmyn, neužmigti ant laurų, nepalūžti ištikus nelaimei. Ši freska nebūtinai skirta karjeros laiptais sėkmingai kopiančiai asmenybei, greičiau - stipriai", - pasakoja apie vieną savo kūrinį Vladas.
Pasak jo, tokia freskoje užmaskuota idėja patiktų ir būtų priimtina ne kiekvienam. Paprastai Vlado freskose susipina menas ir įvairiausi psichologiniai aspektai, istoriniai motyvai ir gyvenimo scenos. Tai dažniausiai jo kūryboje aptinkami vaizdai.
Netradicinė vieta
Kūrėjo teigimu, tinkamiausia vieta freskai - sienos ir lubos. Ant grindų jos beveik netapomos, nes tam reikalingas labai lygus, negrublėtas pagrindas, o grindys tokiomis savybėmis ne visuomet pasižymi. Privačiuose interjeruose paprastai freskos tapomos ant svetainės, miegamojo, prieškambario ar virtuvės sienų ir lubų. Eksperimentų taip pat nevengiama. Vladas pasakoja, kad vienas naujausių jo atliktų užsakymų - masyvi freska dviejų sienų viršuje palei lubas... vonios kambaryje. Originalu ir drąsu.
Turbūt daugeliui gali kilti klausimas, ar itin didelė drėgmė vonioje ilgainiui nepakenks freskai, ar neims trupėti apsauginis sluoksnis ir specialūs dažai. Teigiama, jog naudojant geras medžiagas ir gerai atlikus freską drėgmė netaps jos priešu. Kuo puikiausias to įrodymas yra tai, kad vis dažniau tokios rūšies kūrinių atsiranda ir eksterjeruose. Vadinasi, gerai freskai nebaisios ir gamtos darganos.
Paklaustas, kokiose namų vietose galima tapyti freskas, V.Mackevičius juokauja, jog beveik visur. „Turbūt sudėtingiausia būtų padaryti freską baseino dugne, bet ir tai įmanoma ją padengus stipriu apsauginiu sluoksniu ir „pa-kišus" po stikliniu gaubtu. Tik abejoju, ar šiuo originaliu sprendimu galėtume ilgai grožėtis", - sako menininkas. Nors jas galima sukurti beveik visose įmanomose vietose, kur lygus paviršius, patariama nepersistengti eksperimentuojant. Tai gali gerokai paploninti piniginę. Be to, nežinia, ar jums pavyks susigyventi su freska neįprastoje vietoje, ar galėsite ja grožėtis.
