Pagrindinis naujosios programos tikslas - mažinti autoavarijose žūvančių žmonių skaičių, be to, joje numatytų priemonių įgyvendinimas turėtų padėti saugoti eismo dalyvių sveikatą, turtą, gerinti eismo sąlygas, mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai.
Posėdyje premjerui Algirdui Brazauskui pasiteiravus, ar šioje programoje numatytas greičio miestuose ribojamas iki 50 kilometrų per valandą, susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis atsakė, kad ši nuostata bus įtvirtinta naujose Kelių eismo taisyklėse.
Taisyklėse, kurios Vyriausybei turėtų būti pateiktos artimiausiu metu, taip pat turėtų būti numatytas reikalavimas, kad ir ant galinės sėdynės sėdintys keleiviai būtų prisisegę saugos diržus, bus draudžiama automobilyje kalbėti mobiliuoju telefonu, jei nėra naudojama "laisvų rankų" įranga. Pasak susisiekimo ministro, šie reikalavimai padės "kasmet sutaupyti po 50 gyvybių".
Ketvirtadienį patvirtintoje programoje sakoma, kad įvertinus užsienio šalių patirtį, didelį avaringumą Lietuvoje bei jo priežastis ir atsižvelgus į finansines galimybes, per artimiausius metus galima būtų siekti sumažinti žūvančiųjų skaičių. Šiais metais žūvančiųjų skaičių tikimasi sumažinti 4 proc., 2003 metais - 5 proc., o 2004 metais - 6 proc.
Lietuvoje per dešimt metų (1992-2002 metais) autoavarijose žuvo apie 7,5 tūkst. žmonių ir 58 tūkst. buvo sužeisti. Kiekvienais metais užregistruojama 6 tūkst. įskaitinių avarijų, kuriose nukenčia žmonės. Dar daugiau įvyksta autoavarijų, kuriose apgadinamos kelių transporto priemonės, transporto infrastruktūros objektai, padaroma žalos aplinkai.
1998 metais 100 tūkst. gyventojų teko 174 autoavarijos, 207 žmonės buvo sužeisti ir 22,4 žuvo, 2001 metais šie rodikliai atitinkamai buvo - 161,7 autoavarijų, 192,4 sužeistų ir 19,1 žuvusių.
Nors pagrindiniai avaringumo rodikliai mažėja, avaringumas Lietuvoje išlieka gana didelis. Rizika Lietuvos keliuose pakliūti į autoavariją yra 5-6 kartus didesnė nei Skandinavijos šalyse.
Metiniai autoavarijų nuostoliai šalies ūkiui sudaro apie 1,3 milijardo litų arba apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo tarpu kitų išsivysčiusių Europos šalių nuostoliai dėl autoavarijų sudaro 1-2 proc. BVP produkto.
Programoje teigiama, kad Lietuvos transporto infrastruktūra miestuose neatitinka labai padidėjusių kelių eismo srautų, nes projektuotojai, planuodami miestų gatves bei transporto statinius, orientavosi tik į tuometinį automobilizacijos lygį.
Buvo manoma, kad automobilizacijos lygis, kai 180 individualių automobilių teks 1000 gyventojų, bus pasiektas apie 2005 metus. Tačiau jau šiuo metu Lietuvoje 1000 gyventojų tenka 290 automobilių.
Tokiam automobilizacijos lygiui miestų transporto infrastruktūra yra nepritaikyta, o nustatytas 60 kilometrų per valandą greitis miestuose ir gyvenvietėse didina susidūrimo pavojų ir sudaro avaringumui palankias sąlygas. Todėl daugiau kaip pusė visų avarijų įvyksta būtent miestuose ir gyvenvietėse.
Paskutiniųjų metų Lietuvoje įvykusių autoavarijų statistikos analizė rodo, kad beveik kas antra autoavarija yra susijusi su pėsčiaisiais. Taip pat dažnai nukenčia ir dviratininkai. Autoavarijų kaltininkai dažniausiai yra vairuotojai - apie 60 proc. Daugiau kaip dėl ketvirtadalio autoavarijų kaltinami pėstieji.
Pastaraisiais metais vis daugiau vairuotojų sukelia autoavarijas apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų ir dažniausiai šių avarijų pasekmės labai skaudžios. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės kasmet šalies keliuose žūva apie 100 žmonių ir dar apie 1000 žmonių yra sužeidžiama.
Lietuvoje labai mažai pėsčiųjų naudoja atšvaitus, daugelis dviratininkų važiuoja be dviratininkų šalmų. Šios palyginti nebrangios priemonės padėtų pėstiesiems ir dviratininkams išvengti autoavarijų.
Programoje, siekiant užtikrinti saugų eismą, siūloma tobulinti saugaus eismo teisinę bazę, vykdyti eismo dalyvių mokymą ir švietimą, vystyti visuomeninį transportą, gerinti eismo sąlygas keliuose, vykdyti mokslinius tyrimus ir bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis kelių eismo saugumo srityje.
Valstybinės saugaus eismo automobilių keliais 2002-2004 metų programos įgyvendinimą koordinuos Saugaus eismo komisija.