Centrinę Vilniaus aikštę statinys pirmą kartą papuošė per 2001-ųjų Kalėdas. Pagrindines jos figūras - Mariją, kūdikį, Šv. Juozapą, tris piemenukus, asilą ir porą avyčių - sukūrė skulptorius Gediminas Karalius su studentais.
Antraisiais metais prakartėlę papildė ikonografiškai privaloma jaučio figūra, dar po metų buvo papuošti veikėjų drabužiai, šiek tiek pakeista tvartelio scenografija.
Paskutinės skulptorius Algimanto Kesmino sukurtos žmogaus dydžio figūros – Trys karaliai - prakartėję papildė 2004-aisiais.
Egzotiškus apdarus karaliams siuvo, o šiemet atnaujins, Vilniaus arkivyskupijos Amatų centro siuvėjos. Puošniomis detalėmis jos papildys ir pagrindinių Šventosios nakties personažų drabužius.
Prakartėlėje vaizduoti Tris Karalius - labai sena tradicija. "Kadangi Mato evangelijoje nebuvo nurodyta, kiek išminčių aplankė kūdikėlį, iki VI-VII a. ikonografijoje kartais buvo vaizduojami 4 ir net 40 karalių. Tradicija vaizduoti tris išminčius nusistovėjo tik IX amžiuje, tuo metu jie gavo Kasparo, Merkelio ir Baltazaro vardus", - pasakojo menotyrininkė.
Vienas iš Trijų Karalių tradiciškai yra juodaodis, kitas panašus į to krašto, kuriame statoma prakartėlė, gyventoją, o trečias - rytietiškų bruožų. Taip primenama, kad kūdikėlį pagarbinę išminčiai atstovauja viso pasaulio tautoms ir tikėjimams.
Ne mažiau svarbios ir dovanos, kurias Karaliai atneš kūdikėliui. Auksas simbolizuos teikiamą pagarbą Jėzui kaip karaliui, smilkalai - jo dievystei, o mira, kuri buvo naudojama mirusiųjų kūnams balzamuoti - būsimą išganytojo kančią, mirtį ir atpirkimą.
Pagal krikščioniškos ikonografijos tradiciją, Vilniaus arkikatedros prakartėlėje vyraus raudona, žalia ir balta - tikėjimo, vilties ir meilės spalvos. Kaip kasmet, ji bus pašventinta Šventų Kalėdų išvakarėse, gruodžio 24 dienos vakarą.
