Kol kas tiksli kilimo data nežinoma – tam, anot V.Samarino, reikės aukšto slėgio, giedro šaltoko oro, giedro dangaus, ne per stipraus vėjo prie žemės ir palankios vėjo krypties. Siekti rekordo oreiviams trukdys 3–4 kartus mažesnis nei žemėje atmosferos slėgis ir deguonies trūkumas. Tam bus naudojama alpinizmo įranga, o 4 kilometrų aukštyje pilotai pradės kvėpuoti užsidėję deguonies kaukes, nes be papildomo deguonies jau aštuntajame kilometre ima trūkti oro. Pasak V.Vitkausko, „kilti į 8 kilometrų aukštį su tokia technika – kaip su „zaparožiečiu“ dalyvauti „Formulės-1“ varžybose, tačiau jo skrydžio partneris atremia, kad įranga kilimui pakankamai patikima.
Skrendant oreiviai bus taip apsimuturiavę, kad visai nesimatys atviro kūno – jie bus apsirengę daug rūbų, vilkės nedegančius kostiumus, ant jų – slidininkų kostiumus, specialią kaukę veidui dengti ir akinius nuo saulės su labai stipriu ultravioletinių spindulių filtru. Viso to prireiks, mat aukštyje juos gali „pasitikti“ minus 50 laipsnių.
„Šis skrydis nėra nuotykių ieškojimas, kaip gali pasirodyti. Tam ruošiamės atsakingai“, teigė pirmasis lietuvis, įkopęs į Everesto viršukalnę.
Stengsis neatsidurti pas A.Lukašenką
Numatoma, kad rekordo siekimui prireiks 3 valandų – kilimas ir leidimasis užtruks po pusantros valandos. 7 kilometrų aukštyje vyrai jau pabuvojo praėjusią savaitę kontrolinio skrydžio metu. V.Vitkauskas pasakojo kitądien jautęs skrydžio krūvio padarinius. Šio skrydžio metu 7 kilometrų aukštyje balionas skriejo 100 kilometrų per valandą greičiu (įprastai prie žemės balionas skrenda 20 km/val. greičiu). Nors, pasak V.Samarino, oro balionas, būdamas lengvesnis už orą, - labai saugi oro transporto priemonė, apsidraudžiant į balioną bus imami parašiutai, kuriais, esant reikalui, bus pasinaudota. Kadangi orlaivis skrenda vėjo greičiu vėjo kryptimi, skrydžio maršrutas bus pasirenkamas žinant meteorologines sąlygas. Greičiausiai bus kylama Vidurio Lietuvoje, kad būtų nusileista mūsų šalies teritorijoje. V.Samarinas, per 5 skraidymo metus oro balionu pakilęs apie 500 kartų, juokavo sieksiantis neperžengti Baltarusijos sienos, nors skrydžiuose, pasak oreivio, tokių dalykų iš anksto numatyti negalima.
V.Vitkauskas pridūrė, jog nei lėktuvas, nei sklandytuvas, nei parašiutas jam nesukėlę didesnio malonumo negu oro balionas, kuriuo skristi virš pušyno – „tarsi bėgti pušų viršūnėmis“.
Rekordą stebės ir fiksuos Lietuvos rekordų agentūra „Factum“, o skrydis bus filmuojamas specialiomis šalčiui atspariomis kameromis, kilsiančiomis kartu su oro balionu. V.Samarinas pasakojo, kad rekordų buvo bandoma siekti ir anksčiau, bet tik 4-5 km aukštyje, mat tam nebuvę tinkamo baliono. Naujojo baliono, priklausančio įmonei „KG group“, tūris viršija 3700 kubinių metrų, jis pagamintas ir įsigytas seniausioje oro balionus gaminančioje kompanijoje „Cameron Ballons“. Baliono komplekto vertė siekia apie 350-400 tūkstančių litų.
