Vaikai ilgisi tikros šeimos
Vilniaus antrųjų globos namų direktorės pavaduotoja ugdymui Danguolė Kinderytė įsitikinusi, kad vienareikšmiškai atsakyti į šiuos klausimus neįmanoma. Pasak jos, situaciją reikia matyti pirmiausia iš vaiko pozicijos ir paisyti jo interesų.
"Labai sunku prognozuoti, kaip vaikas supras savaitgalį šeimoje. Vienas galbūt liks patenkintas ir džiaugsis galimybe pakeisti aplinką, kitas gali labai skaudžiai suvokti savo vienatvę ir pajusti, koks skirtingas jo ir šeimoje augančių vaikų gyvenimas. Juk net vaikų namų darbuotojai nepažįsta taip gerai kiekvieno savo globotinio, ką jau kalbėti apie žmones iš šalies", - sako D.Kinderytė.
Tačiau priduria, jog visi vaikai laukia, kad pas juos kas nors ateitų, juos lankytų.
Pašnekovė mano esant ir didžiulių skirtumų tarp miesto bei kaimo globos namų. Pasak jos, mieste augantys vaikai turi daugiau galimybių bendrauti: lanko bendrojo lavinimo mokyklas bei jose veikiančius būrelius, laisvalaikį leidžia bendraklasių namuose, gali juos pasikviesti pas save. Globos įstaigose daug socialinę praktiką atliekančių studentų, padeda užsieniečiai savanoriai.
"Pas mus nuolat yra žmonių, ne tik uždaras darbuotojų ir vaikų ratas. Todėl savaitgaliniai globėjai kažin ar ką iš esmės keistų. Vaikai ilgisi ne vienkartinių pramogų, draugų, bet tikros šeimos", - teigia D.Kinderytė.
Ji įsitikinusi, kad vaikui geriausia turėti šeimą - visi globojami, lankomi vaikai tikisi kada nors atrasti mamą ir tėtį. Todėl įvaikinimo negali atstoti nei savaitgalio, nei nuolatinė globa.
Mažesniesiems - sunkus išbandymas
Pasak D.Kinderytės, norintieji globoti vaiką savaitgaliais (kaip ir visais kitais atvejais) privalo gauti Vaiko teisių apsaugos tarnybos leidimą. Tačiau ne mažiau svarbu ir vaiko noras. Pašnekovė prisimena buvus ne vieną atvejį, kai net labai mažas vaikas nėjo pas globėjus. Mat kai kurie labai prisirišę prie globos namų darbuotojų, atstojančių jiems šeimą. Kiti taip ištroškę dėmesio, kad eina su bet kuo.
Vilniaus psichiatrijos ir psichoanalizės centro psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Minialgienė sako, kad savaitgalinę globą geriausiai supranta paaugliai. Jie objektyviau suvokia situaciją, vertina, ką gauna iš tokio laisvalaikio, žino, ko gali tikėtis ir ko ne. Mažesniesiems tai gali būti sunkus išbandymas: mažyliai greičiau prisiriša, nori turėti tėtį ir mamą, sunkiau išgyvena išsiskyrimus, nesuvokia, kas vyksta. Pasak D.Minialgienės, būtų gerai, kad tokius vaikus globojančios šeimos galėtų pasikonsultuoti su psichologais.
Vaikų likimai: kiekvienas tragiškas savaip
Pasiryžę globoti vaiką turi būti pasirengę ir įvairiems nemalonumams, netikėtoms situacijos. D.Kinderytė sako, kad kiekvieno vaiko istorija - atskira tragedija, nelaimė, bėda. Jų patirtis dažnai itin skausminga, jiems tenka mokytis, regis, elemantarių bendravimo normų, taisyklių. Neretai į globos namus patenka sergantys chroniškomis ligomis, astma, bronchitu vaikučiai. Kai kurie net iš viso niekada neskiepyti - retas vaikas visai sveikas. O lietuviai pageidauja globoti tik sveikus vaikus, tarsi pamiršdami, iš kokių šeimų jie čia pateko.
"Pasiryžę globoti vaiką turi pasiryžti ir spręsti iškilsiančias problemas", - sako D.Kinderytė. O jų, kaip žinoma, pasitaiko ir darniose šeimose.
Dalytis meile ir patirtimi
D.Minalgienė pastebi, kad savaitgalinės globos sėkmė itin priklauso ne tik nuo vaiko amžiaus, jo emocinės būsenos, bet ir nuo to, kokia šeima imasi jį globoti. Vienais atvejais tai gali būti itin sėkmingo bendravimo pavyzdys, kitais - traumuoti vaiką. "Didžiulė tikimybė, kad sunkumų nepavyks išvengti, jei globėjai patys turi vaikų. Dažniausiai vaikų namų auklėtiniai ima pavydėti šeimos vaikams, kartais net nesąmoningai. Jie jaučiasi atstumti, nemylimi, todėl bando manipuliuoti globėjų jausmais meluodami, šmeiždami jų vaikus. Nuoskauda gali prasiveržti ir agresijos priepuoliais, vagystėmis", - teigia psichiatrė.
Žinoma, tai nereiškia, kad būtent taip ir atsitiks. Ypač jei savaitgalio globa susiklosto natūraliai. Pavyzdžiui, vaikas susidraugauja su klasės draugu ir jo šeima. Tada jis mato tam tikrą šeimos modelį, jaučiasi turintis artimų žmonių, per šventes ar atostogas nelaiko savęs vienišu ir niekam nereikalingu.
Pasak D.Minialgienės, palankesnė situacija, jei vaikus globoti imasi bevaikės poros. Bet didžiausia sėkmingų santykių tikimybė, kai tokius vaikus savaitgaliais namo pasikviečia pensinio amžiaus sulaukę, bet dar kupini energijos žmonės. Tada vaikas realiai supranta, kad jo įvaikinimas sunkiai įmanomas ir susitaiko su tokia realybe. Be to, jam nereikia konkuruoti dėl globėjų dėmesio su jų vaikais, o vyresni žmonės jau turi pakankamai kantrybės, noro ir išminties dalytis savo gyvenimiškąja patirtimi bei meile. Neturėdami tėvų vaikai taip tarsi atranda senelius.
