Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriaus registratorės Elvyros Latanauskienės teigimu, iki šios dienos mieste susituokė 409 poros, o išsiskyrė pustrečio šimto. „Labai nepastovios santuokos“, - sakė E.Latanauskienė.
Civilinės metrikacijos skyriaus pateiktais duomenimis, pernai buvo įregistruota 648 santuokos, o 430 porų išsituokė.
Registratorė darbo praktikoje pastebėjo, kad dažniausiai besiskiriantieji nurodo standartines priežastis - sutuoktinis nebendrauja, netvarko bendro ūkio ar negyvena santuokinio gyvenimo. E.Latanauskienė mano, kad tikrosios priežastys nutylimos. Natūralu, kad žmonės apie asmeninį gyvenimą linkę nutylėti.
„Labai retai atėjusieji kalba, dėl ko iš tiesų skiriasi“, - mūsų dienraščiui teigė registratorė.
Norintieji skirtis pirmiausia turi kreiptis pas advokatą. Sutuoktinius išskiria teismas.
E.Latanauskienė akcentavo, kad po teismo sprendimo nutraukusieji santuokas turi kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrių ir išsiimti ištuokos liudijimą. Jis bus reikalingas tvarkantis dokumentus įvairiose įstaigose - teismo sprendimą parodyti netiks. Ištuokos liudijimo prireiks įsigyjant turtą ar rūpinantis pašalpa, tačiau dažnai apie šį svarbų dokumentą pamiršta.
Trys skyrybų „variantai“
Panevėžio apylinkės teismo teisėja Ona Laurišienė teigia, kad pagrindinės skyrybų priežastys yra girtavimas, neištikimybė ir vengimas išlaikyti šeimą. Dėl to daugiausia kyla problemų ir sutuoktiniai nebegali gyventi kartu.
Norintieji išsituokti turi kreiptis į advokatą. Teisme išsiskirti galima bendru sutarimu, be ginčų, geranoriškai aptariant vaikų išlaikymą, turto dalybas ir kitus finansinius dalykus.
Taip pat skiriamasi dėl vieno iš sutuoktinio kaltės ginčo tvarka. Tuomet skyrybų byla gali būti nagrinėjama dalyvaujant liudytojams. Trečias skyrybų „variantas“ - kai išsituokiama vieno sutuoktinio prašymu, kai kitas sutuoktinis yra neveiksnus arba jo buvimo vieta nežinoma. Pastarojo atvejo per beveik 33-ejų metų darbo praktiką teisėja O.Laurišienė neturėjo.
Kovoja dėl turto
Dalijantis santuokos metu užgyventą turtą abiejų sutuoktinių teisės yra lygios. Kai kuriose bylose turto dalybas drąsiai galima pavadinti kova. Sutuoktiniai niekaip negali pasidalyti užgyventų gėrybių.
O.Laurišienė neminėdama pavardžių papasakojo apie didelę trijų tomų bylą - skiriasi turtingi žmonės. Sutuoktiniai „tampo“ turtą kiekvienas į savo pusę ir niekaip negali pasidalyti - vienas nori to, kitas kito arba abu nori to paties daikto.
„Jeigu sutuoktiniai geruoju nesusitars, teks nuspręsti teismui. Dalijant turtą, atsižvelgiama į sutuoktinių sveikatos būklę, kiek kuris prisidėjo prie šeimos gerovės ir, aišku į tai, su kuo lieka gyventi vaikai“, - sakė teisėja.
Lieka gyventi su motinomis
Pagal įstatymą, vaikas jau nuo dešimties metų gali pareikšti nuomonę, su kuo norėtų pasilikti gyventi. 99 procentai atvejų vaikai lieka gyventi su motinomis. Kad gyventų po skyrybų su tėčiais - tik pavieniai atvejai.
Tam sutuoktiniui, kuris neaugins vaikų, gali būti priteisiamas išlaikymas, anksčiau vadintas alimentais. Situacija yra prasta. Jei sutuoktinis vengia mokėti pinigus vaikams išlaikyti, išieškoti lėšas sudėtinga.
„Ypač dabar, kai daug asmenų išvažiuoja gyventi į užsienį. Surasti juos ir išieškoti pinigus įmanoma, tačiau tai sunkiai įgyvendinama“, - teigė O.Laurišienė, kurios manymu, tai yra socialinė problema. Preliminariais duomenimis, tokių vengimo atvejų yra apie 15 procentų.
Sulaukė pilnametystės
Ilgą darbo patirtį turinčios teisėjos teigimu, kalbant apie ištuokas, Panevėžys turi savo specifiką. Čia sutuoktiniai piktesni, mažiau tolerantiški kits kito atžvilgiu. „Gal tai nulemia žmonių mentalitetas, išsilavinimo stoka“, - mano teisėja.
Išsituokiančios poros nepasidalina ne tik turto, bet kartais ir vaikų. O.Laurišienė prisiminė bylą, kai sutuoktiniai bylinėjosi dėl vaikų globos tol, kol jų atžalos sulaukė pilnametystės. Teisėja negalėjo suvokti tokio nesutarimo priežasties, juolab kad sutuoktiniai buvo inteligentiški ir išsilavinę panevėžiečiai.
