Lapai ilgi, makštiniai. Žiedai geltoni, sutelkti į iki 15 cm ilgio žiedyną. Dauginama šakniastiebių dalimis. Indijoje ciberžolių šakniatsiebiai sodinami balandžio-gegužės mėn., maždaug kas 60 cm. Derlius kasamas maždaug po 7-9 mėn. Iškastus šakniastiebius reikia kuo greičiau išvirti (ne vėliau kaip po 2-3 dienų). Verdama 45-60 min., kad suminkštėtų, paskui džiovinami saulėje. Kad gražiau atrodytų, poliruojami rankomis arba mechaniškai.
Šakniastiebiuose yra 2-3 proc. eterinio aliejaus, gerai riebaluose tirpstančio dažo kurkumino, krakmolo, dervos, gumiarabiko ir riebalinio aliejaus. Ciberžolė varo tulžį, gydo alergijas ir uždegimus, skatina skrandžio sekreciją. Vaistiniai preparatai vartojami, kai sergama tulžies pūslės akmenlige, lėtiniu cholecistitu, kepenų ciroze, epideminiu hepatitu. Indų medicinoje ciberžole malšinamas niežulys, gydomas dermatitas, alerginiai bėrimai. Ciberžolė vartojama atsargiai, nedideliais kiekiais.
Kaip prieskonis naudojami į miltelius sumalti šakniastiebiai, kurie išsiskiria silpnu, deginančiu ir kartoku skoniu, maloniu nestipriu aromatu. Ciberžole įtrinti produktai ilgiau išlieka švieži.
Tai pagrindinis “kari” ir kai kurių kitų prieskoninių mišinių komponentas ir vienas mėgiamiausių prieskonių Rytuose. Ciberžole gardinami mėsos, žuvies, ryžių, daržovių patiekalai. Milteliai dedami į marinatus žuviai, tešlą, daržovių įdarą pyragaičiams. Be ciberžolės neįsivaizduojama Vidurinės Azijos tautų kulinarija. Uzbekijoje šiuo prieskoniu gardinama virta aviena, avienos sriuba su ropėmis, ryžių košė, plovas. Tadžikijoje ciberžole dažomi saldūs gėrimai.
Plovui pagardinti užtenka ¼ arbatinio šaukštelio ciberžolės 1 kg ryžių. Milteliai beriami į vandenį prieš dedant ryžius. Tamsių spalvų audiniai, palaikyti ciberžolės užpiluose, atgauna pirminę spalvą, o pamirkyti ir išdžiovinti baltiniai malšina niežulį, gydo dermatitą ir alerginį bėrimą.