Evanderis Holyfieldas grįžta

Keturiskart pasaulio sunkaus svorio čempionas Evanderis Holyfieldas nutarė prisiminti senus gerus laikus ir po dvejų metų pertraukos vėl kelia koją į ringą. 43 metų bokso veteranas jau sutarė ir dėl pirmos kovos – rugpjūčio 18 dieną Dalase jis sukryžiuos pirštines su Jeremy Batesu.

Per 22 metus stulbinamos karjeros bokso ringe E.Holyfieldas daug patyrė – lydėjo ir pakilimai, ir nuosmukiai. 1984 metais laimėjo olimpinį bronzos medalį, turėjo begalę nepamirštamų kovų – vienoje Mike’as Tysonas nukando jam pusę ausies, keturis kartus laimėjo sunkaus svorio čempiono vardą, o jo šlovė baigėsi 2004 metais, kai ringe triuškinamai nusileido Larry Donaldui.

Tuomet dėl prasto pasirodymo iš E.Holyfieldo net buvo atimta licencija. Dabar boksininkas nori iš bokso pasaulio pasitraukti tik vėl užkopęs į patį jo olimpą.

– Galbūt šis klausimas jau nusibodo, tačiau vis dėlto užduosiu jį dar kartą. Kodėl nutarėte tęsti boksininko karjerą?

– Dar nepasiekiau savo tikslo. O mano tikslas – baigti karjerą su pasaulio čempiono diržu ant juosmens.

– Su kokiomis mintimis grįžtate, ką manote apie savo oponentą J.Batesą ir kiek šis Holyfieldas skirsis nuo to, kurį matėme 2004 metų lapkritį?

– Nieko daug negaliu pasakyti apie šį kovotoją. Kalbėdamas apie save galiu pasakyti, kad 2004 metais matėte netikrą Holyfieldą. Negalėjau priversti savo kūną daryti ką noriu, nes petys buvo traumuotas ir nesijaučiau gerai. Tačiau laikas praėjo ir aš grįžtu. Daug jėgų praradau kovodamas su savimi – dėl įvairiausių traumų. Dabar viskas gerai ir savo karjerą galiu baigti daug sėkmingiau.

– Jeigu jau prakalbome apie praeitį – koks buvo karjeros aukščiausias taškas?

– Tokių taškų buvo daug ir sunku išskirti kokį vieną. Kiekviena kova suteikdavo man savotišką džiaugsmą. Tokį, kokį jauti tapęs čempionu. Žinoma, labiausiai įstrigo momentas, kai pirmą kartą 1986 metais tapau pasaulio čempionu. Tokių momentų dar buvo ne vienas. Ir dėkui Dievui už tai.

Dabartinė situacija nelabai skiriasi nuo anksčiau buvusios. Žmonės sako, kad aš negaliu, na, o aš sakau, kad galiu.

– Dauguma jūsų nepalaiko – sako, kad geriau negrįžtumėte į ringą. Ką galėtumėte jiems atsakyti?

– Tokia jau visuomenė, kurioje gyvename. Esu mokytas, kad tikėčiau, jog galiu kažką padaryti. Jeigu nepabandysiu, nesužinosiu. Nepaisant amžiaus tikiu, kad galiu gerai pasirengti.

– Kaip manote, ką bokso pasaulis dabar sakys apie Evanderį Holyfieldą?

– Viliuosi, kad jie pavadins mane ypatingu kovotoju ir atkreips dėmesį į mano tikėjimą.

– Su kuo norėtumėte susikauti dėl penktojo pasaulio čempio­no titulo?

– Apie tai dar negalvojau. Dabar svarbiausia susigrąžinti savo buvusią sportinę formą. Turėsiu daug dirbti ir, žinoma, toliau tobulėti. Keletas kovų prisimins tikrąjį ringo skonį, tada ateis laikas varžovams, su kuriais susitiksiu kovoje dėl pasaulio čempiono vardo.

– Dažnai kalbate apie tikėjimą. Kiek krikščioniškas tikėjimas turėjo reikšmės jūsų karjerai?

– Visą savo gyvenimą tikėjau į Dievą. Tai man suteikia jėgų – tuomet aš galiu padaryti viską. Net jeigu žmonės ir sako, kad aš negaliu, aš tikiu ir padarau.

– Kokie planai po karjeros?

– Mano misija yra skleisti Dievo žodį ir padėti kitiems žmonėms su Dievo pagalba tapti dar geresniems.