Tiesa, žinoma sporto trenerė neneigia, kad po trijų nėštumų jai prireikė plastikos chirurgo pagalbos ir dėl to ji nė kiek nesigaili.
„Turiu tris vaikus, tad kodėl aš negaliu pasitvarkyti krūtinės po gimdymų? Kodėl turiu jausti diskomfortą dėl savo pasirinkimo? Aš pasauliui daviau tris sveikus vaikus. O jeigu mano mergaitės, kai paaugs, klaus mano patarimo šia tema, aš visą laiką mielai patarsiu. Žinau, ką reiškia, kai negali užsidėti atviros suknelės ar galvoti, kokią liemenėlę prisitaikyti. Kodėl turiu vargintis? Tikiu, kad pyktis iš žmonių šiuo klausimu sklinda dėl to, kad tą leisti sau gali ne visi. Juk finansinės galimybės yra visų labai skirtingos, o norų turi visi. Gaila, bet vadovaujamasi principu: „Kam aš palaikysiu, jeigu aš tą žmogų galiu apdergti“. Lietuviai tokia tauta – jau geriau tave išjuoks, nei pagirs“, – DELFI yra sakiusi pašnekovė.
Rasa pirmą kartą mama tapo būdama 28-erių metų, kuomet susilaukė pirmagimės (jai dabar 16-ika metų). Būdama 30-ies moteris pagimdė antrąją dukrą (dabar jai 15-ika), o po 10-ies metų Rasai ir jos vyrui gimė dar viena mergaitė (jai tuoj bus 5-eri). Pastaroji mažylė, anot pašnekovės, buvo tobula dovana jos jubiliejaus proga.
„Būnant mama sunku padalinti save vienodai visoms trims mergaitėms, nes jų amžius skirtingas, todėl skirtingi ir poreikiai. Lengviausia, kai esame kelionėse ir visi poilsiaujame, tada pas visus poreikiai panašūs ir laiką leidžiame labai šauniai“, – pastebi daugiavaikė mama.
Pasiteiravus, ar darbų sūkuryje lengva pamiršti, kad be sporto trenerės ji taip pat turi ir žmonos bei mamos pareigas, Rasa neslepia, kad jos kasdienybė yra labai įtempta.
„Man apskritai nėra lengva, nes daug dirbu ir be vaikų mano gyvenime yra sportas, užklasinės veiklos, verslas. Žinoma, dar esu žmona ir moteris. Kartais ir pati nesuprantu, kaip viską suspėju, bet čia gelbėja mano disciplina, griežtas laiko skaičiavimas ir planavimas“, – tikina žinoma klaipėdietė.
Kalbėdama apie motinystę, Rasa pasidalina nusistovėjusia taisykle, kurios laikomasi jos šeimoje.
„Mūsų griežta taisyklė ta, kad parduotuvėje perkame tik vieną daiktą. Tai gali būti saldumynas, žaislas ar knygelė. O paprašius kažką padaryti ar atlikti mes to nekartojame, o skaičiuojame iki 3. Ties skaičiumi 3 vaikas turi atlikti tai, kas buvo jo prašyta. Kol kas tai veikia. Manau, kad tėvai kartais pamiršta, kad negalima nusileisti vaikams, nes jie žino, kaip galima manipuliuoti“, – pasakoja pašnekovė.
Paklausus, kokie vaikų komplimentai ją džiugina labiausiai, Rasa neslepia, kad jai malonu, kai dukros pastebi jos triūsą sporto salėje.
„Dažniausiai jos sako: „mama, kokia tu gera“, „graži“, „miela“, pagaminus maistą – „kaip buvo skanu“. Dar labai malonu, kai mažoji, matydama sportininkes, visuomet sako, kad čia mano mama. Tikiuosi, kad mano pavyzdys jas įkvėps pamilti sportą ir judėjimą“, – viliasi R. Vilkienė.
Kadangi dvi Rasos dukterys jau yra ūgtelėjusios, jos vyras Tadas daugiau dėmesio skiria judviejų mažajai atžalai.
„Jis daugiau dalyvauja mažylės gyvenime, nes jai tėtis yra labai reikalingas. Esu dėkinga jam, kad turiu nuostabias mergaites. Nors kartais ir būna labai sunku, bet tai mūsų vaikai, būna visko ir tai yra gyvenimas. Man svarbu, kad jos būtų sveikos ir išsilavinusios. Na, ir svarbiausia – laimingos“, – šypteli pašnekovė.
Rasa DELFI sutiko atsakyti ne tik į klausimus apie motinystę, bet ir išdrįso išbandyti iššūkį, kuriame jai buvo užduodami netikėti vaikų klausimai. Mažųjų mūsų skaitytojų mintys ne tik nustebino, bet ir privertė rimtai susimąstyti, todėl pašnekovė kai kuriems klausimams sunkiai rado tinkamą atsakymą.
– Ką žmonės vadina vyrišku pasididžiavimu ir moterišku pasididžiavimu?
– Berniukams – tai gražiai, tvirtai atrodantis tėtis arba vairuojantis gražią mašiną. O mergaitėms – graži mama, ilgais plaukais, gražia suknele.
– Kodėl yra daugiau vienišų mamų, nei vienišų tėčių, kurie vieni augina vaikus?
– Todėl, kad moterys turi daugiau atsakomybės ir vyrai Lietuvoje yra nykstanti rūšis...
– Iš kur gauti pinigų, jei nenori dirbti?
– Laimėti loterijoje.
– Kodėl pjaustant svogūnus byra ašaros?
– Todėl, kad griaužia akis.
– Kur patenka mirę žmonės?
– Geri žmonės į dangų, blogi į pragarą.
– Kodėl nustojame augti?
– Todėl, kad užaugę valgome mažai košės.
– Kas nusprendė, kad vaikai turi klausyti suaugusiųjų?
– Mes pasitarėme ir nusprendėme, kad tie, kurie išlaiko, tie ir vadovauja. Kai aš pasensiu, tuomet mane išlaikys vaikai ir aš jų klausysiu.
– Kodėl jūra tokia sūri?
– Nes į jūra visi sisioja.
– Kiek sveria Žemė?
– Tiek, kiek įsivaizduoja tavo fantazija.
– Kodėl tai, kas teikia malonumą, pavyzdžiui, kompiuteris ar greitas maistas, yra žalinga?
– Viskas, kas greita, nėra sveika, todėl ir rezultatas būna atvirkštinis. Maistas turi būti ruošiamas su meile, su įdėtomis pastangomis, o kompiuteris yra skirtas konkrečiam darbui atlikti, bet ne žaidimams.
– Kas nutiktų, jei daugiau niekada nebešviestų saulė?
– Žemė išnyktu, mes visi numirtumėme.
– Ką reiškia „sėlinti“?
– Tai tyliai prieiti.
– Kodėl daiktai turi šešėlį?
– Tai mūsų sielos.
– Kas yra didžiausias kenkėjų priešas?
– Laimė, sėkmė.
– Kodėl negalima sakyti „čiučiut“, o reikia „truputį“?
– Nes žodžio „čiučiut“ nėra.
