Skaityti mokosi jau pirmaisiais metais
Kaip atsiųstame pranešime aiškina Vytauto Didžiojo universiteto lektorė, dr. Eglė Krivickaitė-Leišienė, kai tik vaikas pradeda vartyti knygeles, apžiūrinėti paveikslėlius, vėliau piešti keverzones, jas komentuoti, galima sakyti, kad jis pamažu pradeda pažindintis su rašto kalba.
Tėvams, svarstantiems, ar jau metas su vaiku atsiversti abėcėlę ir dėlioti pirmuosius skiemenis, ar dar per anksti, pašnekovė pataria atkreipti dėmesį: galbūt mažylis bando pats skaityti, pavyzdžiui, imituoja, kad skaito tekstą – kuria pasakojimą pagal knygos puslapiuose matomus paveikslėlius arba atpasakoja jam perskaitytą tekstą. Tai rodo, kad vaikas jau domisi skaitymu.
Pačiomis raidėmis vaikai susidomi skirtingame amžiuje: vieni jau dvejų ar trejų metų geba atpažinti savo vardo pirmąją raidę, įvardyti kitas raides, kiti – kur kas vėliau.
„Svarbu, kad pirmosios knygelės ar užduotys, skirtos raidėms pažinti, būtų kuo aiškesnio ir paprastesnio šrifto, be išraizgymų ir pan. tam, kad vaikui susidarytų aiškus raidės vaizdinys ir būtų lengviau ateityje ją atpažinti. Daug kur raidės pateikiamos įvairiais ar įmantriais šriftais, lyg norima, kad tekstas atrodytų gražesnis, tačiau pradedant mokytis skaityti svarbu tikslumas“, – atkreipė dėmesį specialistė.
Pašnekovės žodžiais, skaitymas – sudėtingas, daug energijos reikalaujantis procesas. Rašytinė kalba yra kodas, kurį vaikams reikia iššifruoti. Spausdintų raidžių susiejimas su garsu nėra intuityvus. Mokydamiesi skaityti vaikai turi atpažinti raides, susieti jas su garsu, išmokti garsus sujungti, kad perskaitytų žodį.
Rodyti pavyzdį
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad nevertėtų vaiko versti domėtis knygomis: jei versime vaiką vartyti knygas tuomet, kai jis nori užsiimti kita veikla – nieko gero nebus. Vaikai – mažieji kopijuotojai, kurie kalbėti, elgesio pavyzdžių mokosi iš suaugusiųjų. Tad, jei šeimos nariai domėsis knygomis, skaitys ne tik vaikui, kartu su vaiku, bet ir vaikas matys, kad tėtis, mama, vyresnysis brolis ar sesė leidžia laiką su knyga, tikėtina, ir pats rodys susidomėjimą knyga: paprašys jam ar drauge paskaityti, galbūt pats bandys skaityti knygą savo žaisliukui ar augintiniui.
E. Krivickaitė-Leišienė pasakojo girdinti apie atvejus, kuomet vaikui, pirmiausia išmokus anglų kalbos abėcėlę, kyla problemų vėliau mokantis lietuviškų raidžių ir jas siejant su lietuvių kalbos garsais. Ypač, jei vaikas turi kalbos raidos sunkumų. Tyrimai rodo, kad išmokus gimtąją kalbą antrosios kalbos gebėjimai vystosi labai greitai, tad pašnekovė pataria neskubėti kuo anksčiau mokyti anglų kalbos, nors tai – ypač populiaru.
Skaityti pataria žaidžiant
Priešmokyklinukai, ruošdamiesi pirmajai klasei, jau susipažįsta su raidėmis, mokosi jas sieti su garsu. „Jei pastebite, kad vaikui sunku, jis nesidomi, ieškokite būdų, kaip žaismingai jį supažindinti su skaitymu. Pavyzdžiui, galite mieste – iškabose ar lauko reklamose, užrašuose – ieškoti pažįstamų raidžių ir jas garsiai įvardyti. Arba rudenį raides dėlioti iš kaštonų. Galbūt, ant kaštonų surašyti raides, jas traukti iš maišelio ar dėžutės ir garsiai įvardyti, piešti su kreidelėmis, raides dėlioti iš mašinėlių ir pan. Pravers viskas, kuo vaikas domisi“, – patarė mokslininkė.
Mokydama skaityti savo dukrą, E. Krivickaitė-Leišienė kas keletą dienų ant A4 formato popieriaus lapo drauge piešdavo po raidę, piešinį kabindavo ant šaldytuvo durų, kas kartą pro šalį praeidama mergaitė pirštuku tą raidę apvedžiodavo ir ištardavo.
Dar vienas būdas vaikus sudominti skaitymu – personalizuotos knygos. Pašnekovė sutinka, kad personalizuotos, kiekvienam vaikui pritaikytos istorijos, išties galėtų paskatinti skaityti, ypač jei kartu skaito arba pavyzdį rodo tėvai.
„Istorijų skaitymas drauge – ypač svarbi bendravimo ir mokymosi su vaikais dalis. Personalizuotos knygos, kurių herojumi tampa vaikas arba visa šeima, suteikia daugybę emocijų, netradiciškai supažindina su knyga ir skatina labiau įsitraukti į istoriją, kurio herojus yra jis pats“, – kalbėjo personalizuotas knygas kuriančios ir leidžiančios bendrovės „Balto trader“ direktorius Dovydas Pauliukonis.
Svarbu neskubėti
Kad vaikas skaityti išmoktų lengviau, pirmiausia, pašnekovės žodžiais, svarbus platus jo žodynas. „Teigiama, kad keletą kartų perskaitytus žodžius mes įsimename ir „įsidedame“ į atmintį, todėl vėliau skaitydami juos atpažįstame automatiškai. Sakoma, kad įgudę skaitytojai praktiškai visus žodžius skaito iš atminties. Kai žodžių atpažinimas yra automatinis, skaitymas tampa sklandus, tikslus ir išraiškingas. Kiek pastebiu, dabar mokoma atpažinti ne garsus, o skiemenis ir juos perskaityti bei jungti.
Mano nuomone, sėkmingas kelias mokantis skaityti – nuosekliai ir reguliariai bent po keletą minučių per dieną skirti laiko skaityti. Neapkrauti vaiko kas dieną vis naujais žodžiais, o pasikartoti jau mokamus perskaityti žodžius, vis pridedant po vieną kitą naują“, – patarė pašnekovė.
