Netoleruoja aukos mentaliteto formavimo
Nenusisekęs matematikos testas arba nepatekimas į sporto komandą tikrai nėra priežastis, dėl kurios vaikas tampa auka. Gyvenime kiekvienam tenka susidurti su nesėkmėmis ir išgyventi nusivylimo kartėlį.
Vis dėlto, neatsižvelgiant į jokias iš pažiūros neteisingas ir žiaurias aplinkybes, nederėtų toleruoti vaiko polinkio savęs gailėti. Užuot tai darius, kur kas geriau paaiškinti, kaip svarbu imtis konstruktyvių veiksmų, o ne sriūbauti, kad gyvenimas toks negailestingas.
Nekeičia savo sprendimų, pajutę kaltės jausmą
Persigalvodami po ištarto griežto „Ne“ ir nuolaidžiaudami, kai vaikas apsiverkia, leidžiame jam suprasti, kad pasijutome kalti dėl priimtų sprendimų. Vaikai tada kuo puikiausiai supranta, kad gali mumis manipuliuoti veikdami emociškai.
Net patys puikiausi tėvai bent retkarčiais pasijunta dėl ko nors kalti. Vis dėlto labai svarbu, kad kaltės jausmas nepriverstų pakeisti tinkamų vaiko auklėjimo nuostatų. Būtina laikytis savo sprendimų net pajutus šiokią tokią kaltę.
Nelaiko vaikų visatos centru
Nors vaikų gerovė ir turi būti vienas iš aukščiausių jūsų prioritetų, šiukštu negalima elgtis taip, tarsi jie būtų visos visatos centras. Tokia taktika suponuoja vaikų įsitikinimą, kad jie yra patys svarbiausi. Užaugę tokie vaikai tampa vien į save susitelkusiais individais, kurių gyvenimas retai kada būtų įdomus ir laimingas.
Vaikai, aišku, turi žinoti, kad yra svarbūs, tačiau tikrai ne svarbiausi pasaulyje. Tik taip pavyks išugdyti empatiškas asmenybes, gebančias suvokti, kad gyvenime tenka ne tik imti, bet ir duoti.
Neleidžia, kad baimė valdytų sprendimus
Stengdamiesi apsaugoti vaikus nuo visų įmanomų grėsmių mes jaučiamės ramesni, tačiau toks elgesys įskiepija vaikams tikėjimą, kad jie labai pažeidžiami.
Norint išugdyti ryžtingą asmenybę, nereikia skrupulingai saugoti vaiko nuo visų iššūkių ir grėsmių. Padėti jūs privalote, bet persistengti – tikrai ne. Suteikite vaikams šiokią tokią laisvę – lai jie patys užsiima pasaulio pažinimu.
Neleidžia, kad vaikai imtų vadovauti
Klausdami, ar vaikai norėtų vandens, ar sulčių, pasiūlome jiems galimybę rinktis. Tačiau, jei teiraujamės, kur visa šeima turėtų atostogauti, suteikiame jiems akivaizdžiai per daug galių. Elgdamiesi su vaikais kaip su sau lygiais arba, dar blogiau, – kaip su viršesniais už save, tikrai kišame koją vystymosi procesams.
Pademonstruokite vaikams, kad vertinate jų nuomonę, tačiau duokite labai aiškiai suprasti, kad vadovaujate jūs. Šeimoje turi egzistuoti tam tikra hierarchija, kurios nepažeisdami vaikai turi vykdyti nurodymus ir daryti tai, ko galbūt ne ypač nori.
Nesitiki tobulo rezultato
Vaikai tikrai stengsis pateisinti jūsų lūkesčius, bet tik tada, jei tie lūkesčiai bus pagrįsti. Jei jums priimtinas tik tobulas rezultatas, ilgainiui jie nutars, kad nėra jokios prasmės stengtis.
Pasakykite vaikams, kad jie neturi būti patys geriausi visose įmanomose srityse. Padėkite jiems šiandien pasiekti bent šiek tiek daugiau nei vakar – to tikrai užteks.
Neleidžia vaikams vengti atsakomybės
Ne vienas tyrimas įrodė, kaip svarbu įtraukti vaikus į tam tikrus buities darbus, tik, kad ir keista, taip elgiasi vos 28 proc. tėvų.
Norėdami, kad vaikai išaugtų rimtais ir atsakingais žmonėmis, skirkite jiems įvairių įpareigojimų.
Nesaugo vaikų nuo visų įmanomų nuoskaudų
Visada kyla pagunda apsaugoti vaikus nuo nuoskaudų ir sunkių akimirkų, nors tai, deja, taip pat neatsiejama gyvenimo dalis.
Dėl to vaikai turi savu kailiu patirti, ką reiškia išgyventi stiprias neigiamas emocijas, liūdesį, nerimą ir gėdą. Jausdami jūsų palaikymą, jie labiau pasitikės savimi ir nesijaus bejėgiai iškilus sunkumų.
Nesijaučia atsakingi už vaikų emocijas
Pamatę, kad vaikas liūdnas, tuojau pat pradedate jį linksminti? Supratę, kad jam nuobodu, iš karato siūlote įvairių pramogų? Pastebėję jį nusiminusį nedelsdami puolate raminti? Ar neatrodo, kad prisiimate per daug atsakomybės už vaiko emocijas?
Išmokykite vaikus, kaip savarankiškai išsklaidyti prastą nuotaiką. Tik tada jie taps savarankiški, galintys be niekieno pagalbos kontroliuoti savo emocijas.
Neužkerta kelio vaikų klaidoms
Norėdami, kad vaikas išvengtų bet kokių klaidų, jūs visada tikrinate jo namų darbus arba perkratote kuprinę, norėdami įsitikinti, kad joje yra viskas, ko gali prireikti. Vis dėlto tokia praktika prie nieko gero nepriveda. Pamokos, iš kurių gyvenime labiausiai pasimokoma, – tai natūralios mūsų pačių veiksmų pasekmės.
Nustokite būgštauti dėl to, kas nutiks, jei vaikas ims ir suklys. Geriau vėliau padėkite jam suprasti, ką daryti, kad panašių klaidų nesikartotų. Išaiškinkite, kad klaidos mus užgrūdina ir suteikia galimybę tobulėti.
Nepainioja disciplinos su bausmėmis
Bausmė – tai būdas priversti kentėti, o disciplina – priemonė, padedanti įpratinti vaikus elgtis tinkamai.
Nereikia, kad vaikai nuolat bijotų būti nubausti. Bus daug geriau, jei, atsižvelgdami į jų veiksmų pasekmes, taikysite disciplinuotumą ugdančias priemones. Tada kitą kartą jie galbūt nebepriims nederamų sprendimų.
Nesuka lengvesniu keliu, kad išvengtų problemų
Nors paklusti vaiko įgeidžiams, išvydus jo ašaras, arba atlikti už jį kokius nors darbus atrodo daug paprasčiau nei atkakliai laikytis savų nuostatų arba primygtinai ko nors prašyti, ilgainiui toks jūsų paslaugumas ir gerumas gali net labai atsirūgti.
Taikykite atlygio strategiją ir pademonstruokite, kad gebate kantriai laukti, kol bus įvykdyti konkretūs reikalavimai. Taip vaikas įpras atkakliai siekti ilgalaikių tikslų, nepaisydamas pagundų nueiti lengvesniu keliu.
Nepamiršta savo puoselėjamų vertybių
Kasdienis rūpesčių chaosas gali taip stipriai įsukti, kad, patys to nejausdami, galime pamiršti tai, kas iš tiesų yra svarbiausia.
Pasistenkite, kad išsikelti prioritetai kuo tiksliau atitiktų įsisąmonintas vertybes. Tik tada, jei sugebėsite įdiegti jas savo vaikams, galėsite būti bent kiek ramesni dėl jų ateities, gebėjimo nepalūžti ir gyvenimo prasmingumo.
