Emigrantų vaikus mokanti pedagogė pažėrė patarimų ir gyvenantiems Lietuvoje: šiais laikais lietuvių kalbos vaikas savaime neišmoks

Jau trejus metus iš eilės stebimas ženklus emigracijos pokytis – lietuvių grįžta daugiau, nei išvyksta. Kadangi dažniausiai grįžta jauni, darbingo amžiaus žmonės, natūralu, kad su savimi į Lietuvą parsiveža ir savo vaikus – Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ duomenis, per pastaruosius trejus metus iš emigracijos grįžusių vaikų skaičius padidėjo net 60,53 proc., daugiausia jų – ikimokyklinio amžiaus. Ši tendencija neturėtų stebinti, nes įvairios apklausos atskleidžia, kad noras auginti vaikus Lietuvoje yra viena populiariausių priežasčių sugrįžti, todėl dažnai toks sprendimas priimamas atėjus laikui vaiką leisti į mokyklą.

Grįžti ir viską pradėti iš naujo nėra paprasta. Dar sunkiau vaikams, kuriems tenka prisipratinti prie naujos aplinkos, o bene didžiausias galvos skausmas tampa lietuvių kalba. Ne visi gyvendami svetur sugeba ją perduoti savo vaikams taip, kad atvykę į Lietuvą šie gebėtų ją vartoti lyg nuo gimimo būtų vietiniai.

Apie tai, kaip sekasi emigrantų vaikams lietuviškose mokyklose, su kokiomis didžiausiomis kliūtimis jie susiduria ir ką dėl savo atžalų šiuo klausimu geriausio galėtų padaryti tėvai, Delfi Šeimai papasakojo nuotolines lituanistinio modelio pamokas užsienyje gyvenantiems vaikams vedanti Karalienės Mortos mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Kotryna Norvilienė.