Maištas dėl barjerinės plėvelės
Socialiniuose tinkluose išplitus medžiagai, kuri neva bus brukama Lietuvos moksleiviams, kilo maištas. Skandalų epicentre atsidūrė mokomoji medžiaga apie barjerinės plėvelės gamybą, kuri skirta lytiškai plintančių ligų prevencijai.
Kai kurie miestų merai, nuogąstaudami dėl pasipiktinusių tėvų, atsisakė gyvenimo įgūdžių ugdymo programoje esančių lytiškumo temų. Priešininkų nuomone, lytiškumo temos turi būti nagrinėjamos ne mokyklos suole, o šeimose.
Vilniaus humanistinės mokyklos vadovė Sonata Petraitienė atsiųstame pranešime spaudai atvirauja – gyvenimo įgūdžių programa mokytojams nebuvo naujiena. O šią pamoką lydėję skandalai buvo ne kas kita, kaip sąmoningai skleidžiama dezinformacija.
„Gyvenimo įgūdžių programa parašyta prieš daugelį metų. Ji buvo visiems laisvai pasiekiama. Su ja susipažinti laisvai galėjo visi – tiek tėvai, tiek mokytojai. Turbūt todėl mokytojai, kurie domisi švietimo naujovėmis, žinojo apie šios programos kūrimą ir tai, kad ji bus ugdymo programos planuose. Šaršalas visuomenėje kilo dėl to, kad yra labai daug dezinformacijos. Ji skleidžiama per neišprusimą. Baimės kyla, kai yra kalbama apie tokius opius ir jautrius visuomenei klausimus, kaip lytiškumo ugdymas“, – sako mokyklos vadovė.
Edukologės nuomone, šalyje yra žinomi ramybės drumstėjai, kurie, siekdami politinio populiarumo, griebiasi visuomenei jautrių temų, apipina jas gandais ir, vartodami smurtinę komunikaciją, pradeda žaisti visuomenės baimėmis. Kadangi temos, susijusios su vaikais, yra opios, dezinformatoriai tampa išgirsti, o baimė visuomenėje išauga.
„Jeigu politikai, kurie pasigavę skandalingą iliustraciją suprastų, kiek daug mūsų šalies šeimose yra smurto, taip pat ir seksualinio, suprastų, kaip svarbu nuo pirmos klasės vaikus supažindinti su informacija, kad jo kūnas priklauso tik jam ir joks dėdė neturi teisės jo liesti“, – įsitikinusi S. Petraitienė.
Trūksta pasitikėjimo mokytojais
Kiekviena ugdymo programa turi papildomą literatūros sąrašą, skirtą mokytojams, siekiantiems plačiau susipažinti su dėstoma medžiaga. Mokytojai atsirenka, kokios literatūros jiems reikia pagal ugdytinių amžių. S. Petraitienė pastebi, kad visuomenėje kilęs skandalas atskleidė tėvų nepasitikėjimą pedagogais.
„Pradinių klasių mokytojas tikrai nesiims dėstyti medžiagos, kuri skirta jaunimui. Grįžtant prie skandalo ištakų – barjerinės plėvelės – ši iliustracija buvo skirta tik vyresnio amžiaus jaunimui. Medžiaga – normali, informacija ir iliustracija – tinkama, tačiau ji yra skirta jauniems suaugusiems žmonėms. Ir kaip buvo pasielgta? Paimta viena iliustracija, kuri nėra skirta mokyklinio amžiaus vaikams, ir apjuodinti mokytojai, kurie neva rodys šią medžiagą mažamečiams. Tačiau nėra ko piktintis, joks pradinių klasių mokytojas šitos iliustracijos vaikams nerodys. Mokyklose mes nedėstome informacijos iš studentams parašytų vadovėlių ir neatsinešame jų į penktą klasę“, – aiškina ji.
Teigiantiems, kad lytiškumo temos turi būti paliekamos šeimos nuožiūrai, S. Petraitienė turi atsaką: „Tėveliai, žinokite, kad mokyklos džiaugtųsi, jog šie dalykai būtų įdiegti šeimose ir mums nebereikėtų apie tai kalbėti. Tačiau labai daug vaikų ateina savo lytinius organus įvardindami „peliukais“ ir „kirmėliukais“ arba vartodami žodį „ten“. Tuomet mes suprantame, kad šeimose šios temos yra tabu. Kai vaikai auga nežinodami elementarių dalykų, viską susižino iš bendraamžių ar interneto, beje, nebūtinai teisingus dalykus.“
Vaikams – lytiškumo ugdymo kursai
Didelę patirtį švietimo srityje turinti specialistė akcentuoja, kad gyvenimo įgūdžių ugdymo pamokos nėra pavojingos, tačiau nėra ir efektyvios. Esą lytiškumo temoms programoje skirta labai mažai dėmesio.
„Mūsų mokykla laikosi pozicijos, kad lytiškumo ugdymas yra labai svarbu. Ši tema nuo pat 1 iki 12 klasės skirtingu turinio gilumu keliauja per tokius mokomuosius dalykus kaip pasaulio pažinimas, gamta ir žmogus, per gamtos mokslus, psichologiją, dorinio ugdymo pamokas. Apie tai, kaip keičiasi žmogaus kūnas, kaip jis bręsta, kaip reikia gerbti, saugoti ir tausoti savo kūną, moko visų dalykų mokytojai. Lytiškumo ugdymas visada buvo pamokose. Mano galva, neefektyvu tai, kad per tų dalykų pamokas yra tik labai santūriai prisiliečiama prie lytiškumo temos. Efektyvu yra tam tikru periodiškumu užsakyti intensyvius lytiškumo ugdymo kursus vaikams. Mes reguliariai tai darome“, – sako S. Petraitienė.
Mokyklos vadovė dalijasi, kaip vykdomas lytiškumo ugdymo seminaras, kurio išklauso jau ketvirtų klasių mokiniai. Tiesa, medžiaga pradinukams pateikiama žaidimo forma.
„Tėveliai yra supažindinami su seminaro turiniu ir vartojamais terminais. Šio seminaro metu mergaitės ir berniukai ugdosi atskirai. Mergaitės sužino apie savo kūno pokyčius, artėjantį brendimą, menstruacijas žaisdamos teatrą. Berniukai apie savo lytinę brandą, spermatozoidus, apie tai, kaip reikia rūpintis savo besikeičiančiu kūnu, sužino sporto salėje žaisdami super agentų žaidimą, – atskleidžia edukologė. – Septintoje klasė mes vėl praeiname lytiškumo ugdymo programą, tačiau ji skirta paaugliams. Vaikai paauga, jiems kyla kitų klausimų. Šias programas veda žmonės, kurie yra labai gerai pasiruošę atsakyti į pačius keisčiausius klausimus, todėl vaikams būna drąsiau.“
Lytiškumo ugdymo seminarus vedančios organizacijos, tokios kaip „Įvairovės edukacijos namai“ ir „Mano vaisingumas“, paruošia medžiagą, aktualią šiais laikais. Pavyzdžiui, kad kiekvieno žmogaus privačios vietos priklauso tik jam ir niekas neturi teisės jų liesti ar apžiūrėti.
„Noriu pabrėžti, kad šiose programose lytiniai santykiai pristatomi kaip suaugusių žmonių stiprių jausmų išraiška abiejų sutikimu. Šioje medžiagoje teigiama, kad nėra saugaus sekso bei akcentuojama, jog norint užsiimti seksu, reikia suaugti“, – sako S. Petraitienė.
Rėkdami praleidžiame pro akis rimtas problemas
Pasak specialistės, lytiškumo ugdymo temos svarbios dėl daugelio priežasčių, viena jų – pornografijos prevencija. Vaikai supažindinami su pornografijos žala ir įspėjami, kad būtina pranešti apie asmenis, platinančius panašaus pobūdžio turinį.
„Mes, suaugusieji, esame šviesmečiais atsilikę nuo paauglių, kurie meistriškai orientuojasi virtualioje erdvėje, randa informacijos, kuri jiems rūpi, bei moka apeiti įvairiausius tėvų įdiegtus saugiklius. Pornografija yra didžiulė industrija, kuri yra suinteresuota kuo plačiau pranešti apie save. Vienas iš lytiškumo ugdymo uždavinių – mokyti vaikus atsisakyti žiūrėti pornografinį turinį ir įdiegti jiems suvokimą, kad tai yra iškreiptas gyvenimas, labai nutolęs nuo realybės.“
S. Petraitienės teigimu, tėvai nė nenutuokia, kad, be pornografijos, egzistuoja ir labai baisus „goro“ turinys. Juo paprastai susidomi paaugliai, kuriems pornografija jau nebesukelia aštrių pojūčių.
„Tuomet vaikai atrandą šį baisų turinį arba tikrą pornografijos sąvartyną „Discord“ serveriuose, kuriuose apstu pedofilų. Šito mes dar net nesame iškėlę į dienos šviesą. Mano akimis, tai yra tiksinti bomba, ant kurios mes taip ramiai sėdime ir ginčijamės apie tokį niekalą, kaip barjerinė plėvelė, kuri išvis niekam nerūpi“, – įsitikinusi S. Petraitienė.
