aA
Užsienio kalbų mokėjimas suteikia galimybes sukurti platesnį socialinį tinklą, mokytis užsienio ugdymo įstaigose, susipažinti su naujausiais informacijos šaltiniais, atveria platesnes galimybes tarptautiniam bendradarbiavimui, verslo plėtrai ir karjerai užsienyje. Mokslininkai netgi teigia nustatę, kad daugiakalbystė turi teigiamą poveikį sveikatai – žmonės, mokantys dvi ar daugiau kalbų, yra atsparesni Alzheimerio ligai ir kitoms demencijos formoms, rašoma pranešime spaudai.
Vaikai mokosi užsienio kalbos
Vaikai mokosi užsienio kalbos
© Shutterstock

Anglų kalba – nebe užsienio kalba?

Auganti daugiakalbystės paklausa – pasaulinė tendencija. Bet anglų kalba šiandien jau vertinama nebe kaip užsienio kalba, o tiesiog būtinas gebėjimas. Kalbinės kompetencijos moderniam žmogui būtinos, o pranašumą darbo rinkoje suteikia tik bent vienos papildomos užsienio kalbos mokėjimas.

Užsienio kalbos – loterijos bilietas mažų šalių gyventojams

„Reikia turėti omenyje, kad visų mažų šalių gyventojai 2–3 užsienio kalbas turi mokėti labai gerai, nes tai yra papildomas loterijos bilietas ieškant naujo darbo“, – teigia personalo atrankos kompanijos „Alliance for recruitment“ partneris Andrius Francas. Dėl augančių investicijų ir kuriamų darbo vietų iš Šiaurės šalių šiandien Lietuvoje didžiausias skandinavų kalbų – ypač švedų ir norvegų – specialistų poreikis.

Vaikai mokosi užsienio kalbos
Vaikai mokosi užsienio kalbos
© Shutterstock

„Pagrindinis kriterijus mokiniui renkantis, kokią kalbą mokytis, turėtų būti ne tai, kiek kalba sunki ar lengva, bet koks jos potencialas, kiek Lietuva bus globali po 10 metų ir kokia bus jos geopolitinė situacija“, – atkreipia dėmesį A. Francas. Jo teigimu, rusų kalba turės potencialą, nes jaunimas jos beveik nebemoka ir dėl to tikrai susidarys vakuumas, o didelių kaimynų gyvendamas juk nepasirinksi. Skandinavų kalbos bus svarbios tiek, kiek su Skandinavijos šalimis bus verslo ryšių – kol kas Švedija ir Norvegija gausiai investuoja Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. Kinų kalbos poreikis tik didės. Nenuvertinti reikia ir senųjų kalbų: ispanų ir prancūzų, kurios atveria kelius į Afriką bei Pietų Ameriką.

Potencialą turinčios kalbos – jau mokykloje

Vilniuje įsikūrusio „Šiaurės licėjaus“ vadovė Justina Garlauskienė sako, kad mokantis stipriausias faktorius yra motyvacija. „Tėvams rekomenduoju su vaiku būtinai aptarti tikslą, dėl kurio jis mokysis vieną ar kitą kalbą. Pradinėse klasėse įgiję anglų kalbos pagrindus, penktoje klasėje „Šiaurės licėjaus“ mokiniai renkasi antrąją – kinų arba ispanų – kalbą. Reikšminga pasaulyje ekonominiu požiūriu, pirmaujanti pagal kalbančiųjų skaičių, sunkiau ar lengviau išmokstama – tokiais kriterijais būsimieji penktokai ir šeštokai vadovaujasi rinkdamiesi naują užsienio kalbą. Atliepdami bendruomenės poreikį 2019-2020 mokslo metais planuojame ir trečiąją – laisvai pasirenkamą užsienio kalbą, kuria taps viena iš skandinavų kalbų“, – sako J. Garlauskienė.

Vaikai mokosi užsienio kalbos
Vaikai mokosi užsienio kalbos
© Shutterstock

Keičiasi kalbų korepetitorių poreikis

„Nors į korepetitorius įprasta kreiptis dėl lietuvių ir anglų kalbų žinių gilinimo, pastaruoju metu tėvai vis dažniau ieško galimybių vaikams mokytis ispanų, norvegų ir netgi kinų kalbų“, – pastebi papildomo ugdymosi studijos „3 banginiai“ vadovė Jurgita Skominienė. „Valstybių sienos jau seniai nebevaržo norinčių keliauti, mokytis ar dirbti kitose šalyse, todėl kelių užsienio kalbų mokėjimas – jau ne pranašumas, o būtinybė. Pastebime, kad prancūzų ar net vokiečių kalbos pamažu užleidžia vietą Šiaurės šalių, ispanų ir kinų kalboms“, – teigia J. Skominienė. Artimiausiu metu studija savo mokiniams šalia galimybių tobulėti ir siekti aukštesnių mokymosi rezultatų matematikos, pasaulio pažinimo, lietuvių ir anglų kalbų srityse, taip pat ketina pasiūlyti mokytis ateities kūrėjams būtinų kalbų.

www.DELFI.lt

Ugdymas

Išsamius ir profesionalius specialistų atsakymus į daugelį jūsų klausimų kiekvieną savaitę rasite rubrikoje Ugdymas.

Jei turite klausimų apie vaikų auklėjimą ir ugdymą, jei susiduriate su problemomis ugdymo įstaigoje ir nerandate atsakymo, galite užduoti klausimus vaikų ugdymo specialistams.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
2.2500

Atidėkite loginius ir lavinamuosius žaislus: žaidimai su lėlėmis ugdo vieną svarbią vaikų savybę (8)

Daugelis tėvų mano, kad vaikams naudingiausi loginiai žaidimai susiję su mokslu, technologijomis,...

Mokslininkai nustatė, kas lemia lietuvių pasirinkimą, renkantis vaikų darželį: tai, kas liko paskutinėje vietoje, tyrėjus nustebino (12)

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkai pristatė inovatyvią apklausomis...

Nauja laida vaikams kvies į praeitį žvelgti kitaip: ką iš tiesų veikdavo jų bendraamžiai? (2)

Jeigu vaikai laiko mašina nusikeltų į praeitį, turbūt gerokai nustebtų pamatę, kaip jų...

Vaikas nesugeba susikaupti? Pasakė, kaip jam padėti ir ko šiukštu nedaryti (2)

Kartais atrodo, kad vaikams niekada netrūksta energijos. Štai jis sėdo valgyti, bet, žiūrėk, su...

Kokios užsienio kalbos populiariausios mokykloje? (23)

Anglų kalba be konkurencijos yra populiariausia užsienio kalba Europos Sąjungos šalių mokyklose...

Top naujienos

Rekordiniai 442 koronaviruso atvejai ir dar viena mirtis: daugėja susirgimų Vilniuje, liepsnoja ugdymo įstaigos papildyta (386)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) spalio 23 d. 9 val. duomenimis patvirtintų ligos...

Orijus Gasanovas: nustokite smerkti keliaujančius – svetur mažiau susirgimų ir saugiau nei Lietuvoje

Socialiniuose tinkluose kyla vis didesnė pykčio banga, kad Lietuvoje koronavirusas plinta, o kai...

Žygimantas Mauricas: diržus gali tekti veržtis kitų metų antrąjį pusmetį papildyta Finansų ministerijos komentaru (248)

Koronaviruso banga lapkritį ir gruodį neturėtų labai pakenkti Lietuvos „ekonominiam...

Pakartotinį karantiną pirmoji pasaulyje įvedusi šalis: rezultatai akivaizdūs (15)

Praėjus savaitei po to, kai Izraelis ėmė švelninti antrojo karantino ribojimus, infekcijų...

Šapoka: ilguoju laikotarpiu mūsų laukia kainų augimo rizika

Atsakinga pastarųjų ketverių metų valstybės fiskalinė politika leido Lietuvai tinkamai reaguoti...

Armonaitė ir Karbauskis susirėmė dėl popiežiaus Pranciškaus citatos (588)

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos...

Gydytojas Badaras įspėjo: užtenka vieno karto ir trečdalis šiai medžiagai tampa priklausomi (31)

Tyrimų duomenimis, Lietuvoje rūko kas ketvirtas žmogus. Šiuo metu Pasaulio sveikatos organizacija...

Motyvacijos ir kontakto stokoję žalgiriečiai prisiminė „rėkiantį žmogų“ (15)

Rekordinė šio sezono atmosfera nepadėjo. Nepaisant sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos...

Vakarėlis baigtas: po žiniasklaidoje pasklidusių vaizdų Švedija įveda ribojimą (103)

Švedija apribos naktinių klubų lankytojų skaičių iki 50-ies, po to, kai žiniasklaidoje...

Psichologė: psichosomatika mums kerta per silpniausias vietas

„Kai žmogus junta nemalonius fizinius pojūčius kurioje nors kūno dalyje ir tam nėra jokio...

|Maža didelių žinių kaina