Anglų kalba – nebe užsienio kalba?
Auganti daugiakalbystės paklausa – pasaulinė tendencija. Bet anglų kalba šiandien jau vertinama nebe kaip užsienio kalba, o tiesiog būtinas gebėjimas. Kalbinės kompetencijos moderniam žmogui būtinos, o pranašumą darbo rinkoje suteikia tik bent vienos papildomos užsienio kalbos mokėjimas.
Užsienio kalbos – loterijos bilietas mažų šalių gyventojams
„Reikia turėti omenyje, kad visų mažų šalių gyventojai 2–3 užsienio kalbas turi mokėti labai gerai, nes tai yra papildomas loterijos bilietas ieškant naujo darbo“, – teigia personalo atrankos kompanijos „Alliance for recruitment“ partneris Andrius Francas. Dėl augančių investicijų ir kuriamų darbo vietų iš Šiaurės šalių šiandien Lietuvoje didžiausias skandinavų kalbų – ypač švedų ir norvegų – specialistų poreikis.
„Pagrindinis kriterijus mokiniui renkantis, kokią kalbą mokytis, turėtų būti ne tai, kiek kalba sunki ar lengva, bet koks jos potencialas, kiek Lietuva bus globali po 10 metų ir kokia bus jos geopolitinė situacija“, – atkreipia dėmesį A. Francas. Jo teigimu, rusų kalba turės potencialą, nes jaunimas jos beveik nebemoka ir dėl to tikrai susidarys vakuumas, o didelių kaimynų gyvendamas juk nepasirinksi. Skandinavų kalbos bus svarbios tiek, kiek su Skandinavijos šalimis bus verslo ryšių – kol kas Švedija ir Norvegija gausiai investuoja Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. Kinų kalbos poreikis tik didės. Nenuvertinti reikia ir senųjų kalbų: ispanų ir prancūzų, kurios atveria kelius į Afriką bei Pietų Ameriką.
Potencialą turinčios kalbos – jau mokykloje
Vilniuje įsikūrusio „Šiaurės licėjaus“ vadovė Justina Garlauskienė sako, kad mokantis stipriausias faktorius yra motyvacija. „Tėvams rekomenduoju su vaiku būtinai aptarti tikslą, dėl kurio jis mokysis vieną ar kitą kalbą. Pradinėse klasėse įgiję anglų kalbos pagrindus, penktoje klasėje „Šiaurės licėjaus“ mokiniai renkasi antrąją – kinų arba ispanų – kalbą. Reikšminga pasaulyje ekonominiu požiūriu, pirmaujanti pagal kalbančiųjų skaičių, sunkiau ar lengviau išmokstama – tokiais kriterijais būsimieji penktokai ir šeštokai vadovaujasi rinkdamiesi naują užsienio kalbą. Atliepdami bendruomenės poreikį 2019-2020 mokslo metais planuojame ir trečiąją – laisvai pasirenkamą užsienio kalbą, kuria taps viena iš skandinavų kalbų“, – sako J. Garlauskienė.
Keičiasi kalbų korepetitorių poreikis
„Nors į korepetitorius įprasta kreiptis dėl lietuvių ir anglų kalbų žinių gilinimo, pastaruoju metu tėvai vis dažniau ieško galimybių vaikams mokytis ispanų, norvegų ir netgi kinų kalbų“, – pastebi papildomo ugdymosi studijos „3 banginiai“ vadovė Jurgita Skominienė. „Valstybių sienos jau seniai nebevaržo norinčių keliauti, mokytis ar dirbti kitose šalyse, todėl kelių užsienio kalbų mokėjimas – jau ne pranašumas, o būtinybė. Pastebime, kad prancūzų ar net vokiečių kalbos pamažu užleidžia vietą Šiaurės šalių, ispanų ir kinų kalboms“, – teigia J. Skominienė. Artimiausiu metu studija savo mokiniams šalia galimybių tobulėti ir siekti aukštesnių mokymosi rezultatų matematikos, pasaulio pažinimo, lietuvių ir anglų kalbų srityse, taip pat ketina pasiūlyti mokytis ateities kūrėjams būtinų kalbų.
