Šiuo metu svarbia informacija su besilaukiančioms ir jau mažylių susilaukusioms poroms R. Šemeta dalijasi internetu vykstančiuose susitikimuose, rašoma Lietuvos sveikuolių sąjungos pranešime.

Pirmieji treji metai – lemiami

Gydytojas R. Šemeta Lietuvoje yra kol kas vienintelis, propaguojantis japonų mokslininko Masaru Ibukos sukurtą ir daugelyje pasaulio šalių revoliuciją sąmoningos tėvystės srityje padariusią ankstyvojo vaikų vystymosi metodiką.

Pagal ją tvirtinama, kad po trejų metų vaiko intelektą vystyti jau vėlu. M. Ibuka teigė, kad smegenų ląstelės per trejus metus išsivysto 70–80 proc., todėl reikia „kalti geležį, kol ji karšta“ ir padėti vaiko intelekto raidai, kol jo smegenys dar tik formuojasi. Štai kodėl reikia dėti maksimalias pastangas, kol vaikui sukaks treji metai.

Auginant vaikus iki trejų metų mokslininkas M. Ibuka rekomenduoja laikytis šių patarimų:

  • Nuo vaikystės apsupkite vaiką geriausiais žmonijos pasiekimais: klausykitės klasikinės muzikos, rodykite meno kūrinius, skaitykite grožinę literatūrą.
  • Kiekvieną dieną užsiimkite su savo vaiku. Net vienas užsiėmimas per dieną duoda stebėtinų rezultatų.
  • Negalima ginčytis su vaiku. Jūsų vaikas yra labai jautrus.
  • Skatinkite vaiką bendrauti su kitais vaikais. Tai puikiai stimuliuoja vaiko protą, konkurencingumą, norą būti pirmuoju.
  • Negalima uždrausti vaikui ginti savo interesų ir net kivirčytis. Kivirčai lavina bendravimo įgūdžius.
  • Neribokite vaiko. Visa tai lavina jo intelektą ir kūrybinius polinkius.
  • Negailėkite pagyrimų.
  • Neaiškinkite vaikui, kas yra „gerai“ ir „blogai“. Leiskite vaikui pačiam pasimokyti iš gyvenimo patirties ir galiausiai jis pradės tai atskirti.
  • Skatinkite ir palaikykite vaiko susidomėjimą bet kuo. Sukurkite tam reikalingas sąlygas.
  • Vaikui reikia ne tik mamos, bet ir tėčio. Tėvo ir vaiko bendravimui neturėtų būti jokių apribojimų.
  • Nevertinkite vaikiškų fantazijų kaip kvailų. Gebėjimas svajoti ir fantazuoti sukuria vaiko kūrybiškumą.
  • Nelaikykite vaiko savo nuosavybe. Tai gali sukelti vaikui nepasitikėjimą savo jėgomis.
  • Išvystykite kūdikio lytėjimo pojūtį. Leiskite mažam vaikui liesti daiktus, pagamintus iš įvairių medžiagų: minkštų ir kietų, sunkių ir lengvų, lygių ir šiurkščių.
  • Nepirkite vaikui visko, ko jis prašo. Pernelyg daug žaislų atitraukia vaiko dėmesį, tada sunku mokytis.
  • Paraginkite vaiką žaisti su savadarbiais žaislais. Vaikas patirs didžiulį džiaugsmą sugebėjęs jį padaryti.
  • Ugdykite smulkią vaiko motoriką: modeliuokite, pjaustykite ir lankstykite figūras.
  • Vaikščiokite pėsčiomis su vaiku. Ėjimas yra labai naudingas, nes šiame procese dalyvauja 400 iš 639 kūno raumenų.
  • Kai vaikas kažkuo užsiima, nesureikšminkite rezultato. Juk svarbus procesas, o ne rezultatas. Tegul jis dirba tiek, kiek jam įdomu.
  • Neprimeskite vaikui savo valios. Versdami jį ką nors daryti prieš savo valią, jūs pakertate jo tikėjimą savimi.
  • Leiskite vaikui išreikšti savo originalų mąstymą. Standartai užaugina standartinį žmogų.

Pirmi žingsniai gimus kūdikiui

R. Šemeta pabrėžia, kad tėvams svarbu žinoti vaiko fiziologiją, kad galėtų padėti vystytis jo intelektui. Pavyzdžiui, ką tik gimusio kūdikio regėjimo fokusas yra 25–30 cm., tad visą informaciją jis priima žiūrėdamas į mamos veidą, jos veido išraišką. Atidžiai stebėdamas mamos veidą, kuriame yra apie 60 rūšių raumenų, formuojančių vienokią ar kitokią veido išraišką, kūdikis gauna daug informacijos.

Vaikui svarbus ir tonas, kuriuo mama kalba. Ir veido mimika, ir tonas turi sutapti – tuomet vaikui viskas tampa aiškiau. Jei žiūrėdama į vaiką susiraukusiu veidu mama sakys švelnius žodžius, vaikas nepriims informacijos, jis jaus nesaugumą. Šypsena veide vaikui suteikia saugumo, o kalbėti su gimusiu vaikučiu, pasak gydytojo, reikia būtent iš 25–30 cm atstumo.

Maitinant vaikutį atstumas nuo jo iki mamos veido maždaug toks ir yra. Todėl, kai kūdikis žinda mamos krūtį, reikia nuolat jį kalbinti, žiūrėti į vaikutį, nes vaikas stebi mamą, pataria R. Šemeta. Gydytojas atkreipia dėmesį, kad televizoriaus žiūrėjimas, naršymas kompiuteryje arba telefone nėra palanki veikla tokiu metu.

Palaipsniui kūdikio regėjimo ryškumas didėja. Būdamas 1 mėn. jis jau gali matyti iki 1 metro atstumu esančius daiktus. Dėl to virš lovytės patariama pakabinti įvairių geometrinių ar abstrakčių figūrų ir taip po truputį ji pažindinti su pasauliu.

Mišinėliai ar mamos pienas?

Gydytoją toks klausimas glumina – kaip galima tokius dalykus apskritai lyginti ir sverti?

„Čia lygiai tas pats, lyg klausti, ką geriau valgyti: dirbtinį ar natūralų maistą. Jei jums paduos natūralių ir sintetinių ikrų, jūs negalvodama rinksitės natūralius. Vaiko maitinimas – ne tik fiziologinio poreikio tenkinimas. Žindant vystosi ryšys tarp motinos ir vaiko. Neužtenka, kad vaikas būtų tik sotus. Moksliniai tyrimai įrodė, kad ilgai maitinamo vaiko intelekto koeficientas yra aukštesnis, su pienu jis gauna visas reikalingas medžiagas savo vystymuisi.

Pirmas gimusio kūdikio maistas – priešpienis, kuriame yra antikūnų, saugančių vaiko gyvybę. Antikūnų kaina yra aukso vertės, todėl maitinti pirmomis paromis yra labai svarbu. Mamos pieno kokybė keičiasi augant vaikui, kūnas pritaiko pieno kokybę prie vaiko poreikių. Be viso to, maitinimas krūtimi sumažina riziką moteriai susirgti krūties ir gimdos vėžiu“, – maitinimo krūtimi svarbą pabrėžia gydytojas ir primena, kad PSO rekomenduoja natūraliai kūdikį maitinti dvejus metus.

Dinaminės mankštos

Kaip vieną veiksmingiausių ankstyvojo vaikų vystymo priemonių R. Šemeta įvardija dinamines mankštas. „Gimus kūdikiui labai svarbu išsaugoti kvėpavimo išlaikymo refleksą, kuris yra įgimtas. Nardymas vonioje, o po to ir baseine tam labai padeda. Tai ir viena iš vaikų skendimo profilaktikos priemonių. Dinaminė mankšta – gera psichomotorinio vystymo priemonė, puikiai tinka tėčio ir vaiko ryšio kūrimui“, – teigia akušeris-ginekologas.

R. Šemeta apgailestauja, kad pas mus dinaminė kūdikių mankšta dar nepripažįstama, tačiau teigia matantis daugybę taip auginamų vaikų. Pasak gydytojo, dinaminė mankšta jiems padeda tapti aktyviems, vystytis greičiau.

„Pažiūrėkime į veršiukus, šuniukus – jie, nors ir sunkiai, bet vos gimę pradeda vaikščioti. Tam, kad kūdikis pasiektų tokį brandumo lygį, kad galėtų vaikščioti, jam reikia padėti. Kaip mažas žmogus gali vystytis, jei jis, kaip anksčiau būdavo, susuktas į kokoną ir visą dieną laikomas suvyniotas? Tokioms mankštoms dažniausiai priešinasi močiutės, sako, kad vaikai, būdami suvynioti į kokonus, vis tiek užaugo. Bet jei pačią pasiūlai suvynioti į paklodę, tai nė viena nenori...“, – šypsosi gydytojas.