Pradėsiu nuo artritų. Taigi taip, vaikams artritų būna ir visai neretai. Jie skirstomi į ūminius ir lėtinius, sukeltus infekcijų (septinis), traumų, Laimo ligos ar imuninės sistemos sutrikimo (jaunatvinis idiopatinis artritas), bet visgi dažniausia artrito forma vaikams yra postinfekcinis artritas.
Šis artritas prasideda praėjus 1–4 savaitėms po kvėpavimo takų, žarnyno ar šlapimo organų infekcijos. Dažniausiai, kai kalbu su tėvais, jie pasakoja, kad vaikas prieš kelias savaites slogavo, karščiavo arba viduriavo, visiškai pasveiko, o dabar staiga pradėjo šlubuoti. Taip ir yra: dėl tam tikrų imuninės sistemos ypatumų, persirgus infekcija, organizmas pradeda klaidingai atakuoti sąnaryje esančius audinius (atpažįsta juos kaip svetimus), to pasekmė – artritas. Postinfekciniu artritu serga įvairaus amžiaus vaikai – nuo kūdikių iki paauglių.
Daugeliu atvejų postinfekcinio artrito metu pažeidžiami čiurnos, kelio arba klubo sąnariai, rečiau pasireiškia kitų sąnarių uždegimas, daktilitas, periostitas ar entezitas.
Uždegimas būdingas tik viename sąnaryje (monoartritas), pats sąnarys yra ribotų, skausmingų judesių ir gali būti patinęs. Vaikas iš tikrųjų šlubuoja, nenori minti, judinti pažeistos pusės kojos, asimetriškai ropoja. Šalia gali būti lengvas bendras negalavimas ar nedidelis karščiavimas.
Postinfekcinį artritą labai svarbu diferencijuoti nuo septinio artrito, traumos ar piktybinės kraujo ligos (retai, bet būna ir taip). Tam svarbu surinkti tikslią anamnezę, atlikti visapusišką vaiko apžiūrą ir atlikti bendrą kraujo tyrimą bei uždegiminius rodiklius CRB, ENG. Postinfekcinio artrito atveju rodikliai gali būti normalūs arba pakitę nežymiai ir nespecifiškai. Instrumentinė diagnostika, t.y. rentgenograma ir sąnario ultragarsinis tyrimas diagnozę patikslina, tačiau ne visais pirminio vizito atvejais yra būtini.
Postinfekcinio artrito gydymas prasideda šeimos gydytojo, vaikų chirurgo ar pediatro kabinete, skiriant nesteroidinį vaistą nuo uždegimo, dažniausiai „seną, gerą“ ibuprofeną 5–7 dienoms. Jeigu po savaitės simptomai neišnyksta, vaistą galima pratęsti iki 2 savaičių. Galiausiai, artritui užsitęsus, vaikas turi būti siunčiamas vaikų reumatologo konsultacijai dėl kitokios kilmės artrito įtarimo.
Tuo metu postinfekcinis miozitas pasireiškia sergant arba prasirgus ūmine virusine kvėpavimo takų infekcija. Virusai gali būti įvairūs – adenovirusas, enterovirusas, tačiau išskirčiau gripo virusą kaip sunkesnės miozito formos sukėlėją. Serga įvairaus amžiaus vaikai, kiek dažniau pradinukai.
Postinfekcinio (tiksliau – virusinio) miozito metu, be virusinės kvėpavimo takų infekcijos simptomų, dažniausiai atsiranda abiejų kojų silpnumas, skausmas, dažniausiai blauzdų. Raumenys gali tapti jautrūs prisilietimui, patinti. Kojų silpnumas gali būti toks intensyvus, kad vaikas negali atsistoti, paeiti.
Gydytojo apžiūros metu bendrai vertinama vaiko būklė, taip pat – raumenų jėga, neurologinė sistema. Atliekamas bendras kraujo tyrimas, CRB, kreatinkinazės koncentracija kraujyje, bendras šlapimo tyrimas, pagal galimybes tikslinamas sukėlėjas.
Nekomplikuotas virusinis miozitas praeina savaime maždaug per savaitę ir specialaus gydymo neturi. Svarbu daug ilsėtis, gerti pakankamai skysčių, esant karščiavimui ar skausmui gerti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Svarbu sekti šlapinimo kiekį ir spalvą.
Sunkus virusinis miozitas gydomas stacionare, sekant kraujo rodiklius ir siekiant užkirsti kelią komplikacijos – rabdomiolizės – vystymuisi. Vienas iš būdų, kaip išvengti virusinio miozito – kasmet skiepytis nuo gripo.
Būkite sveiki!
