Logikos diskutuojantys pasigedo ir prisiminę dar 2019 m. rudenį įsigaliojusias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios uždraudė gaminti ir parduoti „vaikišką“ šampaną, žaislus ir kitas prekes, imituojančias alkoholinius gėrimus ar jų tarą. Šiuo draudimu siekta stiprinti vaikų sveikatą, formuojant sveiką gyvenseną ir jos kultūrą, mažinant alkoholinių gėrimų vartojimo įpročio paplitimą.
Įstatymo pataisų autorių teigimu, alkoholinius gėrimus ir jų tarą imituojantys maisto produktai, įskaitant nealkoholinius gėrimus, žaislai ar kitos prekės, kurie yra skirti vaikams ir paaugliams, pavyzdžiui, vaikiškomis aplikacijomis apipavidalintas vaikiškas šampanas ar vaikiškas punšas, ugdo jaunimo įprotį vartoti alkoholį ir yra susijęs su suaugusiųjų tolerancija jaunimo alkoholio vartojimui.
„Jeigu norėtume, kad mūsų vaikai nevartotų alkoholinių gėrimų, kad jiems nebūtų tam tikras elgesys suprogramuojamas nuo to amžiaus, kada jie savęs dar sąmoningai net ir neatsimena, manau, yra logiška atsisakyti tokių prekių, juo labiau, kad tabako kontrolės srityje, tokie sprendimai galioja daugelį metų. Ir kai kas turbūt dar prisimenate šokoladines cigaretes, cigaretes, kurios imituodavo kramtomąją gumą“, – tada kalbėjo tuometis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Tačiau taip garsiai uždraudus viena, buvo pamiršta kita – visi nealkoholiniai gėrimai, net ir nealkoholinis šampanas, Lietuvos vaikams – laisvai prieinami.
Pripranta prie skonio
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) vertinimu, nealkoholiniai gėrimai gali prisidėti prie alkoholio daromos žalos mažinimo, jei geriantys žmonės pakeis jais įprastus alkoholinius gėrimus, tačiau vaikams šis aspektas dažniausiai nėra aktualus.
„Nealkoholiniai gėrimai, savo skoniu ar išvaizda primenantys alkoholinius, nepastebimai gali pratinti prie alkoholio, didinti šių gėrimų socialinį priimtinumą bei populiarinti alkoholinių gėrimų prekės ženklus tarp vaikų. Todėl ne tik valstybė įstatymais turi saugoti vaikus, bet ir tėvai turi aiškiai nubrėžti ribas, kad alus be alkoholio ar su juo nėra skirtas vaikams“, – pabrėžė departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.
Ji pasidalijo kitų šalių specialistų duomenimis, įrodančiais, kad duodant vaikams net ir nealkoholinio alaus, jie pripratinami prie kartaus apynių skonio. Dėl to vėlesniame gyvenime kyla rizika vartoti alkoholį. „JAV mokslininkai atliko tyrimą ir jo metu nustatė, kad net alaus kvapas sukelia malonumo poveikį smegenyse, todėl skatina žmogų vartoti alų – be alkoholio ar su juo“, – aiškino G. Belian.
Ragina neparduoti
Vis tik specialistė patvirtino, kad nealkoholiniams gėrimams Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos nėra taikomos, todėl nei pirkėjų amžius, nei prekybos laikas tokiems gėrimams nėra ribojamas.
„Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra draudžiama nepilnamečiams įsigyti ir vartoti nealkoholinius gėrimus: nealkoholinį alų, nealkoholinį sidrą, nealkoholinį vyną ar kt. Visgi, Departamentas rekomenduoja ūkio subjektams nepardavinėti tokių gėrimų nepilnamečiams, palaiko tokias ūkio subjektų iniciatyvas. Tačiau teisės aktų nuostatomis tai nėra draudžiama, tad tik sąmoningo bei atsakingo požiūrio besilaikantys ūkio subjektai pasirenka tokį kelią“, – sakė G. Belian.
Departamentas nėra atlikęs tyrimų ir neturi duomenų, kokios priežastys lemia nealkoholinių gėrimų pirkimą ir vartojimą tarp nepilnamečių bei kaip nealkoholinių gėrimų vartojimas jauname amžiuje paveikia alkoholinių gėrimų vartojimą suaugus. Tačiau kitų šalių patirtis rodo, kad svarbų vaidmenį vaidina reklama, kuri nealkoholinius gėrimus, ypač nealkoholinį alų su skoniais, pristato kaip kasdienai skirtą gėrimą.
„Kadangi alkoholio reklamos draudimo nuostatos nealkoholiniams gėrimams negalioja, gamintojai ir prekybininkai naudojasi tuo ir per nealkoholinių gėrimų reklamą netiesiogiai kartais reklamuoja alkoholinius gėrimus, naudodami panašius ženklinimus, prekės ženklus bei komunikacijos strategijas, o nepilnamečiai tokią reklamą mato ir tai daro įtaką jų elgesiui“, – atkreipė dėmesį specialistė.
Nenori diskriminuoti dėl amžiaus
Paklausta, kokia tvarka šiuo klausimu galioja prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse, Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė akcentavo, kad tiek alkoholiniais, tiek nealkoholiniais gėrimais prekiaujama laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų.
„Užtikriname, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų parduodami asmenims, jaunesniems nei 20 metų. Kadangi gėrimams, tokiems kaip nealkoholinis alus, sidras ar vynas, iš kurių alkoholis yra pašalintas, toks draudimas nėra taikomas, jais prekiaujame be amžiaus cenzo, – sakė I. Trakimaitė-Šeškuvienė. – Kasininkas-pardavėjas, kuriam kyla abejonių dėl pirkėjo, norinčio įsigyti alkoholio, amžiaus, turi teisę jo paprašyti amžių patvirtinančio asmens tapatybės dokumento. Tačiau tai netaikoma nealkoholinį alų ar kitus panašius gėrimus norintiems įsigyti asmenims. Kadangi įstatymai nealkoholinio alaus, sidro, vyno pardavimo skirtingo amžiaus pirkėjams neriboja, vadovaudamiesi jais vienodą tvarką taikome visiems savo pirkėjams. Priešingu atveju, tai būtų traktuojama kaip diskriminacija dėl asmens amžiaus.“
Tokia pati tvarka galioja ir IKI prekybos tinklo parduotuvėse. „Nepilnamečiams nealkoholiniai gėrimai yra parduodami“, – vienu sakiniu į užklausą atsakė šio tinklo komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
Kalbėkitės su vaikais
NTAKD atstovė akcentuoja, kad tai, ar asmenys iki 20 metų amžiaus ieškos, pirks ir išmėgins nealkoholinius gėrimus, pirmiausia priklauso nuo aplinkos požiūrio į jų vartojimą, pavyzdžiui, šeimoje, artimiausioje aplinkoje, todėl svarbu taikyti įvairias prevencines psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priemones.
„Didžiulę įtaką vaikų ir jaunuolių suvokimui apie įvairių teigiamų ir neigiamų elgesio formų priimtinumą ir nepriimtinumą gali daryti mokykla, – tikino G. Belian. – Lietuvoje prevencija mokyklose vykdoma dviem kryptimis – socialinio emocinio ugdymo ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Įgyvendinant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją mokyklose į prevencinę veiklą turi būti įtraukti ne tik mokiniai, bet ir jų tėvai.“
Specialistai skatina tėvus stiprinti tarpusavio ryšį su vaikais ir kalbėtis apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pavojų tiek fizinei, tiek psichikos sveikatai, nes tai yra neatsiejama prevencijos dalis.
„Lietuvoje tėvų įsitraukimas į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją neretai įvardijamas kaip gana pasyvus. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, kai kurie tėvai su palengvėjimu nusimeta dalį atsakomybės – juk dabar visą jų vaiko ugdymo darbą, įskaitant ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, atliks mokykla, – pastebi G. Belian. – Nors mokykloje mokiniai gauna nemažai informacijos ir žinių apie psichoaktyviųjų medžiagų poveikį ir vartojimo pasekmes, tačiau svarbiausias išlieka tėvų vaidmuo. Stiprus ryšys tarp tėvų ir vaikų, pagrįstas dėmesiu, išklausymu ir parodymu, kaip vaikas rūpi tėvams, net ir labai sunkiose situacijose gali apsaugoti vaikus nuo įsitraukimo į rizikingas veiklas, kaip psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas.“
Anot jos, labai svarbu, kad tėvai stebėtų vaiko socialinį elgesį, žinotų ir domėtųsi, su kokiais draugais ir kokioje aplinkoje vaikas leidžia laiką, stebėtų vaiko mokymosi pasiekimus. Tėvai taip pat turėtų formuoti neigiamą vaikų požiūrį į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą bei nustatyti aiškias taisykles, šeimoje leistinas elgesio normas, numatydami ir pagrįstas pasekmes už šių taisyklių nesilaikymą.
